Tokį pokytį galima sieti ir su besikeičiančiomis kartomis, tačiau man priimtinesnė yra mintis, kad dabar keičiasi visų mūsų nuostatos ir požiūris į kitus žmones.

Labiau pasitikėdami vieni kitais, dažniau bendraudami ir bendradarbiaudami tampame saugesni, kuriame saugesnę aplinką savo gyvenime ir jaučiamės labiau užtikrinti dėl ateities.

„Žmogaus studijų centro“ atliktas Lietuvos visuomenės tyrimas parodė, kad mūsų visuomenėje daugėja pasitikėjimo vieni kitais – jau trečius metus iš eilės auga skaičius manančiųjų, kad iš kaimynų galima sulaukti pagalbos. Dabar beveik 80 proc. visuomenės teigia, kad kaimynai tikrai padės, jei to prireiks. Tai yra didžiulis pokytis nuo 2008 metų, kuomet kaimynais pasitikėjo tik 27 proc. Per dešimtmetį mūsų požiūris į greta gyvenančius kitus žmones, bendruomenę, pasikeitė iš esmės. Mes gyvename saugesnėje ir paramą suteikiančioje aplinkoje, kurioje atsiranda daugiau vietos bendravimui, tarpusavio palaikymui ir bendram sutelktumui.

Lygiai taip pat tyrimas rodo, kad Lietuvoje mažėja vienatvės jausmas. Mažiau žmonių jaučiasi niekam nereikalingi, neturintys su kuo bendrauti ir nepasitikintys kitais žmonėmis – dabar tokių yra apie 40 proc.

Ką mūsų visuomenei reiškia šis didesnis sutelktumas ir atvirumas? Pirmiausia – saugumo jausmą, kuris keičia ir mūsų požiūrį į dabartinį gyvenimą bei ateitį. Lietuvoje daugėja žmonių, kurie sako esantys laimingi – tokiais save įvardija apie 70 proc. visuomenės. Šie žmonės ir ateitį mato šviesiomis spalvomis – beveik 70 proc. apklaustųjų sako, kad į ateitį žvelgia su viltimi ir entuziazmu.

Tai labai svarbi tendencija ir Lietuvos visuomenei, ir čia dirbančiam verslui.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie mano, kad vaikams mūsų šalyje gyventi yra geros perspektyvos. Žmonės mato palankią terpę kurti savo gyvenimą čia, Lietuvoje, ir sieja savo vaikų ateitį su šia valstybe. Tai reiškia ir mažesnę emigraciją, ir daugiau Lietuvoje kuriamo verslo, ir daugiau Lietuvoje liekančių talentų. Mes esame linkę kurti savo gerovę Lietuvoje, o ne žvalgytis geresnio gyvenimo svetur. Tai rodo ir oficialioji statistika – gyventojų Lietuvoje daugėja.

Augantis pasitikėjimas vienų kitais lemia ir didesnį mūsų visų saugumą. Anksčiau būdavo gana įprasta nesilaikyti taisyklių ir jas laužyti, o dabar mes tampame vis labiau taisykles gerbiančia visuomene. Vien ko verti pokyčiai gatvėse, laikantis kelių eismo taisyklių. Mes savo draudimo veikloje matome, kaip pozityviai keičiasi žmonių elgesys. Saugesnė visuomenė vis labiau reikalauja, kad su ja būtų elgiamasi pagal taisykles.

Didesnį saugumo jausmą matome ir iš Lietuvos gyventojų įpročių, kaip jie linkę saugoti savo turtą. Mūsų atlikta apklausa parodė, kad apdraudžiančiųjų turtą (pirmiausia – namus) per trejus metus Lietuvoje padaugėjo dvigubai, t. y. dvigubai padaugėjo žmonių, kurie pasirūpina savo sukaupto turto išsaugojimu, jei nutiktų nelaimė. Ši visuomenės dalis nori jaustis saugi net ir ekstremaliais atvejais. Džiugu matyti, kad ilgai ir nelengvai sukauptas turtas nebėra paliekamas likimo valiai, ir mūsų šalies gyventojai supranta, kad spynos ir sarginiai šunys reikiamo saugumo jausmo nesuteiks.

Be to, matome tendenciją, kad Lietuvoje žmonės vis labiau imasi atsakomybės už savo gyvenimą. Mažėja kaltinančiųjų likimą ir valdžią, o daugėja sakančiųjų, kad tai, kas vyks su manimi ateityje, daugiausiai priklauso nuo manęs. Net 81 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad laiko gyvenimo vadžias savo rankose ir patys atsako už savo gyvenimo aplinkybes.

Visuomenei svarbu matyti ateitį šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje bendruomenėje žmonės bus laimingi.

Pasak mokslininkų, žmogaus laimės rodiklį lemia ne tiek aplinkybės, kuriose jis gyvena, bet aplinkybės ir nuomonė, kiek žmogus pats gali keisti esamą situaciją. Šiuo klausimu mūsų visuomenė tebesikeičia į teigiamą pusę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)