Pasirodo, šioje įmonėje VMI atlieka mokestinį patikrinimą, ir inspektorė nurodė, kad dalis šios vyriausiosios buhalterės rengtų registrų ir dokumentų (buhalterinių pažymų) yra netikslūs, su klaidomis. Vadovas, bijodamas, kad šie neaiškumai gali lemti tam tikras neigiamas mokestines pasekmes įmonei ar atsakomybę jam pačiam, pareikalavo buvusios vyriausiosios buhalterės atvykti į įmonę ir pateikti reikiamus paaiškinimus. Buhalterė klausė, ar ji privalo vykti į buvusią darbovietę ir teikti tokius paaiškinimus, nepaisant to, kad jau gana senai nebedirba toje įmonėje?
Teisinis reglamentavimas
Atsakymas į šį klausimą paprastas ir aiškus – vykti pas buvusį darbdavį ir teikti tokius paaiškinimus tikrai neprivalu, tačiau rekomenduotina tai padaryti.
Pradėkime nuo to, kad LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 str. aiškiai įtvirtina nuostatą, jog „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Kitaip tariant, vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, aiškiai nurodo, kad atsakomybė už įmonės buhalterinių įrašų teisingumą tenka įmonės vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), tvarkančiam įmonės buhalterinę apskaitą. Beje, jeigu įmonės vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) yra priskirta teisė ir pareiga surašyti ir / ar pasirašyti įmonės vardu rengiamus apskaitos dokumentus, toks asmuo bus atsakingas ir už šį darbą. Tai aptarta Įstatymo 14 str. 2 dalyje, kur numatyta, jog „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Aptariamu atveju, pasak buvusio darbdavio, tikrinimą atliekančiai inspektorei kilo neaiškumų dėl tam tikrų duomenų atspindėjimo apskaitos registruose. Nors įstatymas aiškiai neišskiria, kad už apskaitos registrų surašymą ir duomenų jame atspindėjimą yra atsakingas vyriausiasis buhalteris (buhalteris), tokią išvadą galima padaryti iš Įstatymo 16 str. 3 dalies, kurioje įvardyta, kad „apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“. Darytina prielaida, kad vyriausioji buhalterė buvo atsakinga ir už pasirinktų apskaitos registrų pildymą, ji juos pasirašinėjo, taip patvirtindama ir atskirų registrų turinį, ir juose užfiksuotų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių duomenis.
Dėl nutrauktų darbo santykių
Aptarus šias svarstomam klausimui reikšmingas teisės aktų nuostatas, paminėtina, kad aplinkybė, ar asmuo tęsia darbo santykius su įmone, ar ne, nedaro įtakos jo galimai atsakomybei už tuos veiksmus, kuriuos jis yra padaręs, kol galiojo darbo santykiai. Šiuo atveju galima pateikti paprastą pavyzdį: jeigu kasininkas pasisavina įmonės pinigines lėšas ir po to nutraukia darbo santykius, paaiškėjus jo nusikalstamai veikai, toks buvęs kasininkas būtų traukiamas atsakomybėn už šią nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad darbo santykiai jau yra nutraukti. Asmuo atsakomybėn traukiamas ne už tai, kad jis dirba ar nedirba konkrečioje įmonėje, o už tai, ką jis padarė ar ko nepadarė (nors privalėjo tai padaryti), kol dirbo įmonėje. Būtent konkreti jo veika (veikimas ar neveikimas) daro įtaką aplinkybei, ar asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, ar ne.
Analogiškas atvejis būtų ir su įmonės buhalterine apskaita: aplinkybė, ar su asmeniu, kuris konkrečiu laikotarpiu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kuomet buvo padaryti tam tikri teisės aktų pažeidimai, tebesitęsia darbo santykiai, ar jie jau yra nutraukti, nedaro įtakos galimybei patraukti tokį asmenį atsakomybėn už jo atliktas veikas. Reikšminga yra tai, ar asmuo iš tikro pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat tai, ar tie pažeidimai gali būti pripažinti pagrindu traukti kaltąjį asmenį atsakomybėn. O jeigu taip, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma. Kitaip tariant, ar buvusio vyriausiojo buhalterio (buhalterio) veika atitinka Baudžiamajame kodekse ar Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas neteisėtas veikas buhalterinės apskaitos srityje.
Jeigu asmens veika atitinka aptartąsias minėtuose įstatymuose, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, todėl įsitikinimas, kad aplinkybė, jog asmuo nutraukė darbo santykius ir įmonėje nebedirba, panaikina grėsmę dėl anksčiau atliktų darbų, yra klaidinga. Vaizdžiai tariant, atsakomybė jį gali pasivyti ir vėliau – nuo jos, pakeitęs darbovietę, nepasislėpsi.
Buhalteris turi nuspręsti, ar verta vykti pas buvusį darbdavį pasiaiškinti
Įvertinus išdėstyta, manytina: jeigu buhalteris yra tikras, kad pareigas atliko tinkamai, jis yra suinteresuotas pateikti paaiškinimus įmonės, kurioje dirbo anksčiau, mokestinį patikrinimą atliekančiam mokesčių administratoriui. Tikėtina, kad, pateikus paaiškinimus į iškilusius klausimus, kodėl apskaitos registruose buvo užfiksuoti vieni ar kiti ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių duomenys, bus pašalinti visi neaiškumai. Patikrinimą atliekančiam asmeniui tai galbūt leis nuspręsti, kad, įmonėje tvarkant buhalterinę apskaitą, nebuvo padaryta jokių esminių pažeidimų. Kitaip sakant, pateikti paaiškinimai, atskleidžiantys, kad nebuvo jokių teisės aktų pažeidimų arba jie padaryti kitų asmenų, pačiam buhalteriui gali padėti išvengti galimos atsakomybės. Bet sprendimas, ar teikti tokius paaiškinimus, kol nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, priklauso pačiam buvusiam buhalteriui: nei buvęs vadovas, nei patikrinimą atliekantis subjektas negali jo priversti tai padaryti.
Beje, dažna situacija, kai buvusį buhalterį kokiems nors paaiškinimams pateikti savo iniciatyva kviečia buvęs darbdavys, – tuomet taip pat galima kalbėti apie buhalterio pareigą bendradarbiauti ir paaiškinti kilusius neaiškumus. Pirmiausia apie moralinę buvusio darbuotojo pareigą pagelbėti buvusiam darbdaviui, suprantama, jeigu ir pastarasis buvo moralus ir tinkamai vykdė savo įsipareigojimus darbuotojui, nes jeigu darbdavys nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, neverta tikėtis, kad buvęs buhalteris su buvusiu darbdaviu elgsis padoriai. Moralinė pareiga buvusio darbuotojo nesaisto, o teisinių priemonių reikalauti iš buvusio darbuotojo teikti kokius nors paaiškinimus darbdavys neturi.
Pastebėtina, kad aptartais atvejais buhalteris taip pat gali kelti savo sąlygas, pavyzdžiui, pareikalauti sumokėti už sugaištą laiką, kelionės išlaidas, arba gali tiesiog reikalauti, kad su juo tam tikram terminui, kol bus teikiami reikalingi paaiškinimai, būtų sudaryta darbo sutartis. Tokiu atveju buvęs darbuotojas daug sklandžiau bendradarbiaus su buvusiu darbdaviu.
Dėl perduodamų dokumentų akto
Dažna praktika, kad, nutraukiant darbo santykius, buvęs buhalteris ir darbdavys sudaro ir pasirašo perduodamų dokumentų aktą, kuriame nurodo, kokius dokumentus ir registrus išeinantis iš darbo buhalteris perduoda darbdaviui. Toks aktas fiksuoja tik tai, kokie dokumentai buvo perduoti, tačiau jis nepatvirtina aplinkybės, kad buvęs buhalteris iki dokumentų perdavimo tinkamai vykdė visus teisės aktų reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Akivaizdu, kad, perduodant registrus ir kitus dokumentus, nėra jokios galimybės įvertinti kiekvieną buhalterinį įrašą, analizuoti jį pagrindžiančius ir ūkinę operaciją patvirtinančius dokumentus.
Kitaip tariant, pasirašant tokį dokumentų perdavimo aktą, pasitenkinama tik patvirtinimu, kad buvo perduoti tam tikri dokumentai, išvardijant jų rūšis ir bendrą kiekį, tačiau į jų turinį ir esmę perdavimo metu niekas nesigilina, nes dažniausiai trūksta tiek darbdavio kompetencijos (jeigu jis pats, o ne kitas buhalteris vykdo perėmimą), tiek ir laiko įsigilinti į visą dokumentaciją. Ir tik pradėjus darbą naujam įmonės buhalteriui, pastarajam gali kilti klausimų ar pastabų dėl ankstesniojo buhalterio veiklos.
Štai tuomet buvęs darbdavys ir gali kreiptis į buvusį buhalterį, prašydamas paaiškinti neaiškumus. Minėta, kad buvęs darbuotojas turi moralinę pareigą pateikti tokius paaiškinimus, tačiau jeigu jis yra apdairus ir įvertina jam galimą atsirasti atsakomybę, o įmonėje patikrinimą atlieka kuri nors įgaliota valstybinė institucija, galėtume kalbėti ne tik apie moralinę pareigą, bet ir apie paties asmens interesą pagrįsti priimtus sprendimus. Toks buvęs darbuotojas suinteresuotas išaiškinti naujam buhalteriui savo sprendimų logiką ir prasmę, nes jeigu ankstesni jo sprendimai buvo netinkami, egzistuotų galimybė ištaisyti padarytas klaidas. Jų neištaisius, tektų sėdėti lyg ant parako statinės, laukiant, ar buvusioje įmonėje bus patikrinimas, ar ne, ar kils kokia nors atsakomybė, ar ne.
Apdairus buhalteris, net ir neprasidėjus institucijų patikrinimams, stengtųsi bendradarbiauti su buvusiu darbdaviu, šalindamas visus savo veiklos neaiškumus ir galimas klaidas, o kartu kiek įmanoma eliminuodamas galimą savo atsakomybę. Bet tai jo teisė, ne pareiga, kuria jis gali ir nepasinaudoti.
