Tačiau pernelyg į išorę susitelkę vadovai dažnai pamiršta svarbiausią – žvilgsnį į save. Nagrinėjant savo minčių ir veiksmų sekas, galima atrasti atsakymus, kurių paieškos kitomis aplinkybėmis truktų labai ilgai arba išvis liktų bevaisės.
Nuolatinių pokyčių aplinkoje vadovas turi gebėti save provokuoti, keisti mąstymą ir pažvelgti į tą pačią situaciją iš įvairių pusių. Todėl bendraudama su aukščiausiojo lygmens vadovais, pasirinkusiais Vadovų MBA studijas, nevengiu kelti gana nepatogių klausimų, supažindinu studentus su naujausių mokslinių tyrimų rezultatais, atspindinčiais verslo lyderių raidą ir vadovų mąstymo brandos įtaką visos organizacijos veiklai.
Studijų metu pastebiu, jog dalis vadovų net nežino, kad suaugę asmenys mokosi kitaip negu vaikai mokykloje. Tad ir naujos praktikos, darbas grupėse ir individualiai Vadovų MBA studijų metu tampa netikėtais atradimais. Didžiausi iš jų įvyksta dirbant su savimi. Tačiau to taip pat reikia išmokti.
Suaugusių žmonių mokymasis efektyviausias yra tuomet, kai aktyviai veikia įprasminimo (angl. sense-making) procesai. Aukščiausiojo lygmens vadovai turi labai daug patirties. Dažnai nutinka taip, kad patirtis ir naujos žinios tarsi susipriešina. Taigi naujų žinių įprasminimas yra būtinas tam, kad neįvyktų atmetimo reakcija.
Žmonės neretai išklauso brangių seminarų internete, dalyvauja įkvepiančiuose mokymuose, tačiau negauna ilgalaikės naudos, nes tiesiog neįvyksta naujos informacijos įprasminimas – žinios neišbandomos asmeniniame gyvenime.
Todėl viena iš unikalių Vadovų MBA studijų ypatybių – lyderystės pokyčių projektas, kuris per patirtį padeda įprasminti lyderių gaunamas žinias. Vadovai aktyviai aiškinasi, kokių pokyčių reikia organizacijai, renkasi situacijai tinkamą metodiką, aprašo savo sprendimų ir veiksmų seką bei vidinę logiką, mąsto, ko išmoko atlikdami vieną ar kitą užduotį.
Lyderystės modulis trunka visus 12 mėnesių ir suteikia unikalią galimybę vadovams skirti laiko savirefleksijai – ypatingam susitikimui su savimi. Taip formuojami aukštesnio lygio mąstymo įgūdžiai – visiškai kitokie, lyginant su mąstymu, kurio reikalauja konkrečių veiksmų atlikimas.
Žinoma, ne visi studijų dalyviai iš karto pripažįsta ir įsisąmonina naujų praktikų poreikį, tačiau įsigilinę į mokslinių tyrimų rezultatus ir asmeniškai pradėję taikyti metodikas, atskleidžia savo ryžtą – ima keistis ir keisti.
Savo patirtis ir mintis vadovus skatinu fiksuoti asmeniniuose lyderystės dienoraščiuose. Vadovų MBA studijų dalyviams tai padeda atsekti savo mąstymo ir idėjų transformacijas, suvokti pokyčius. Lyderystės dienoraštis atspindi ne tik per studijas įveiktą kelią, bet ir leidžia subrandinti naujų sumanymų, lyginti savo patirtį su kitų, kelti klausimus ir ieškoti naujų atsakymų. Visą vadovo pokyčių paveikslą atskleidžia baigiamoji užduotis – apmąstymų esė.
Atlikdami užduotis studentai pastebi, kaip ilgainiui pasikeitė santykis su savimi ir kitais, bei kokius pokyčius tai lemia organizacijoje. Mąstymas raštu yra ypatingas tuo, kad savo mintis paverčiame ir išreiškiame sakiniais. Galime matyti savo minčių, įžvalgų – mąstymo ir mokymosi raidą.
Tuo tarpu žurnalo „Harvard Business Review“ autorė, Kanados McGill universiteto mokslininkė Nancy J. Adler pastebi, kad lyderystės dienoraščio rašymas vadovams padeda atrasti unikalią perspektyvą ir susieti ją su kasdieniais sprendimais. Verslo lyderiai kasdien skiria laiko apmąstymams ir įžvalgoms, kurios lemia vadovų ir organizacijų išskirtinumą.
N. J. Adler teigimu, rašymui pakanka 15 minučių per dieną, svarbu rasti vietą, kur galima netrikdomai mąstyti. Jeigu 15 minučių atrodo per rimtas iššūkis, mokslininkė pataria pradėti nuo 3 minučių sesijos ir rašyti nestabdant savęs – tiesiog išlieti mintis. „Harvard Business Review“ straipsnyje ši autorė pataria kasdien palaikyti atvirą ir sąžiningą pokalbį su savimi. Mąstymas raštu vadovams padeda labiau susitelkti į tikslą, pastebėti detales, suteikia impulsų vaizduotei ir kūrybiškumui.
ISM Vadovų MBA studijų dalyvius refleksijomis ir įžvalgomis skatinu dalytis tarpusavyje. Atviras bendravimas keičia tarpusavio santykius, formuoja Vadovų MBA kurso bendruomenę. Vadovai pasikeičia, kai išmoksta pažvelgti į save kolegų akimis ir suprasti, kokią įtaką daro kitiems. Atrandami nauji būdai ir galimybės, kaip lyderis gali padėti kitiems tobulėti ir atskleisti aukščiausią jų potencialą.
Pastebiu, kad studentai dažnai tinkamai neįvertina paprastų praktikų naudos, pasiduodami minčiai, kad didžiausią vertę gali suteikti tik tai, kas reikalauja išskirtinių pastangų ar kainos.
Pirmiausia atkreipiu studentų dėmesį į kasdienes praktikas ir gana lengvai įgyvendinamas metodikas. Pavyzdžiui, lyderystės dienoraštis – paprastas užsiėmimas, bet nuoseklumas jį paverčia išskirtiniu pranašumu, didelių pokyčių stimulu.
Studijų dalyviai patys nustemba, kai skaitydami senus įrašus savo lyderystės dienoraščiuose mato, kiek daug savitų ir įdomių minčių jiems kyla, kokios idėjos atkrenta, o kokios – pasiteisina ir virsta realiais sprendimais. Lyderystės dienoraštis padeda užfiksuoti mintis, įžvalgas, emocijas, būsenas ir leidžia vėliau prie jų sugrįžti – analizuoti save, savo reakcijas į aplinką.
