Jei Karaliaučiui pavyks tris dienas sklandžiai veikti izoliuotu režimu, Maskva pasiųs aiškią politinę žinutę, kad, reikalui esant, yra pajėgi atjungti Baltijos valstybes nuo IPS/UPS sistemos gerokai anksčiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija 2025 m. bus pasiruošusios prisijungti prie kontinentinės Europos tinklo. Tad verta pradėti pagalvoti, kaip Rusija tai išnaudos savo naudai.

Rusija namų darbus ruošia iš anksto

Kai Baltijos valstybių premjerai 2007 m. sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklu paskelbė bendru strateginiu prioritetu, Rusijai tai nepatiko ir dėl politinių, ir dėl technologinių priežasčių. Žvelgiant per geopolitinę prizmę, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimas iš IPS/UPS sistemos Rusijai reiškia tai, kad jos kaimynai atsikrato dar vienos Sovietų Sąjungos laikus menančios priklausomybės ir toliau žengia Euroatlantinės integracijos keliu.

Žvelgiant iš techninės pusės, Baltijos valstybių sinchronizacija Rusijos pareigūnus tuo metu privertė susirūpinti Karaliaučiaus elektros tinklo būkle. Jei Baltijos valstybės atsijungia nuo BRELL žiedo, tada Rusijai būtina arba visapusiškai modernizuoti strategiškai svarbaus regiono elektros sistemą, arba kartu su Baltijos valstybėmis sinchronizuoti Karaliaučių su kontinentinės Europos tinklu.

Antrasis variantas Kremliui nėra priimtinas, o Karaliaučiaus elektros tinklų sustiprinimo reikalingumu Rusija galutinai įsitikina 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai izoliuoto elektros sistemos bandymo metu paaiškėja, kad strategiškai svarbaus anklavo elektros sistema nėra pajėgi funkcionuoti atsijungus nuo IPS/UPS.

Nors šį bandymą jau galima laikyti pirmąja rimtesne Rusijos reakcija į Baltijos valstybių ambicijas sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklu, aktyvesnis Rusijos pasipriešinimas prasideda tik tada, kai sinchronizacijos idėja susilaukia stipresnio palaikymo iš Europos Sąjungos ir pagreitį įgauna Lietuvos strateginiai projektai – tarpsisteminės elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.

Rusijos opoziciją pirmiausiai rodo aukščiausiu politiniu lygiu išsakomi pareiškimai. Net pats Rusijos Prezidentas atranda laiko Baltijos valstybių kritikai. Vladimiras Putinas sinchronizaciją vaizduoja kaip pernelyg brangų ir apčiuopiamos naudos neduodantį projektą, dėl kurio ir Rusija, ir Europos Sąjungą patirs didelius nuostolius. 2015 m. lankydamasis 70-oje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinėje Asamblėjoje, jis JAV žurnalistui pareiškia: „<...> turėsime reformuoti sistemą, išleisti milijardus dolerių, taip pat mūsų Europos partneriai turės išleisti milijardus dolerių tam, kad integruotų Baltijos valstybes į savo elektros tinklą. <…> Kam to reikia?“

Kitame pasisakyme Rusijos vadovas jau yra gerokai tikslesnis ir nurodo, kad Baltijos šalių pasitraukimas iš IPS/UPS Rusijai kainuotų apie 2–2,5 mlrd. EUR, tačiau Kremlius neapsiriboja vien tik žodžiais.

Kol Baltijos valstybių derybos stringa iškilus nesutarimams dėl sinchronizacijos krypties, (ar ji turėtų vykti per Suomiją, ko nori Estija, ar per Lenkiją, ko siekia Lietuva), Rusija numatomam kaimynų atsijungimui nuo BRELL žiedo pradeda ruoštis dar uoliau nei jie tai daro patys. Kremlius pastato dvi naujas perdavimo linijas netoli Latvijos, Estijos ir Baltarusijos sienų ir taip suformuoja siauresnį BRELL žiedą, kuris aplenkia tiek Baltijos valstybes, tiek Baltarusiją. Negano to, Rusija padvigubina ir taip perteklinius elektros generavimo pajėgumus Karaliaučiuje ir į anklavą atplukdo naują suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Nauja infrastruktūra – naujos galimybės

Kam Rusijai prisireikia tiek daug investuoti į energetikos infrastruktūrą? Optimistas pasakytų, kad Rusija tiesiog rengiasi neišvengiamam Baltijos valstybių atsijungimui nuo BRELL žiedo ir jokios geopolitikos čia nematyti. Tuo tarpu su ankstesniais Rusijos veiksmais Baltijos šalių atžvilgiu susipažinęs realistas teigtų priešingai. Milžiniškos investicijos į naują energetikos infrastruktūrą yra ne vien pasiruošimas BRELL žiedo iširimui, bet ir palankių sąlygų kūrimas elektros energijos kaip poveikio priemonės panaudojimui prieš Baltijos valstybes iki pat 2025 m.

Kadangi Kremlius Karaliaučių pavertė galinga energetikos tvirtove, regiono elektros sistemos pažeidžiamumas nustoja būti priežastimi, dėl kurios Rusija prieštarautų Baltijos valstybių atsijungimui nuo BRELL žiedo. 1, 5 mlrd. JAV dolerių siekiančios investicijos į tris lanksčias gamtinėmis dujomis kūrenamas elektrines ir papildomos 300 mln. JAV dolerių viršijančios išlaidos suskystintų gamtinių dujų terminalo statyboms turėtų ne tik leisti Karaliaučiui veikti nepriklausomai nuo IPS/UPS sistemos, bet ir atsigabenti elektrinėms reikalingą žaliavą apeinant Lietuvos teritoriją.

Atsižvelgiant į tai, jei Karaliaučiaus elektros sistemai pavyks tris dienas dirbti izoliuotai, tada Lietuvos, Latvijos ir Estijos priklausymas BRELL žiedui taps nebe toks svarbus Rusijai ir tai leis Maskvai apsvarstyti tolesnius savo veiksmus Baltijos valstybių atžvilgiu. Šiuo atveju Rusijos pareigūnai nebūtinai turės galvoti apie tai, kaip geriau priešintis Baltijos valstybių pasitraukimui iš IPS/UPS sistemos, bet kodėl apskritai Baltijos valstybių ir Rusijos elektros sistemos turėtų veikti sinchroniškai iki pat 2025 m.? Jei turėtų, tai ką Maskva iš to norėtų gauti? Jei ne, kaip Kremlius galėtų pasitraukti iš BRELL žiedo?

Plati Rusijos veiksmų laisvė

Naujoji energetikos infrastruktūra ir ilgai užtrukusios Baltijos valstybių derybos Rusijai atveria platų galimų veiksmų spektrą. Jei Maskva nuspręs tęsti sinchroninį elektros sistemos darbą kartu su Baltijos valstybėmis, veikiausiai ji iškels papildomas sąlygas. Vienas iš labiausiai tikėtinų scenarijų, apie kurį jau kuris laikas viešai kalba ir patys perdavimo sistemos operatoriai, yra taip vadinamų sisteminių paslaugų apmokestinimas, kai Baltijos valstybės būtų priverstos mokėti Rusijai už dažnio palaikymą.

Baltijos valstybės gali sulaukti ir politinio pobūdžio reikalavimų. Atsižvelgiant į Rusijos nacionalinius interesus, Maskva gali reikalauti statyti srovės keitiklius Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Karaliaučiumi ir iš naujo apsvarstyti Lietuvos poziciją dėl elektros prekybos su Baltarusija po Astravo AE paleidimo.

Blogiausia yra tai, kad Rusija, pasinaudodama savo pranašumu, bus pajėgi prieš Baltijos valstybes panaudoti įvairias poveikio priemones ir taip raginti savo reikalavimus vykdyti. Pavyzdžiui, netikėtai atjungiant elektros linijas savo teritorijoje ir taip formuojant didesnes elektros kainas Baltijos šalyse. Taip jau įvyko 2012 m. rugpjūtį, kai Rusija neplanuotai atjungė elektros jungtį tarp Pskovo ir Kingisepo.

Siekiant didesnio poveikio politikams ir visuomenei, Rusija tokius veiksmus gali vykdyti tada, kai Baltijos valstybės yra labiausiai pažeidžiamos: arba rinkimų laikotarpiu, siekiant palaikyti jai parankias politines jėgas, arba tada, kai remontuojamos svarbiausios tarpsisteminės jungtys ar didžiausi generacijos šaltiniai. Net ir artėjantis bandymas Karaliaučiuje neapsieina be panašių sutapimų.

Bandymas vyks tuo metu, kai Lietuva rinks Prezidentą ir atstovus į Europos Parlamentą. Negana to, Baltarusija paskelbė, kad gegužės 22–25 d. atliks elektros tinklų remonto darbus, dėl kurių numato riboti prekybai skirtus pralaidumus per Lietuvos – Baltarusijos jungtis (Karaliaučiaus bandymas vyks gegužės 24–26 d.)

Jei Rusija nuspręs iš IPS/UPS sistemos pasitraukti anksčiau, tai gali įvykti dviem būdais: planuotai, laikantis BRELL sutartyje numatytų procedūrų, ir neplanuotai, sulaužant šį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos perdavimo sistemos operatorių susitarimą. Sinchronizacija besidomintys, turbūt, prisimins Lietuvos pareigūnų pasisakymus apie tai, kad Baltijos valstybės gali bet kada palikti IPS/UPS sistemą ir nei Rusija, nei Baltarusija neturi teisės už tai reikalauti jokių finansinių kompensacijų.

Vienintelės BRELL sutartyje nurodomos sąlygos: įspėti apie pasitraukimą iš anksto (prieš šešis mėnesius) ir koordinuoti elektros sistemų atskyrimo procesą. Šiuo atveju problema tampa tai, kad tos pačios sutarties sąlygos galioja ir Rusijai, kurios pasirengimas BRELL žiedo iširimui yra didesnis nei išeiti siekiančių Baltijos valstybių.

Nors sinchronizacija ir yra svarbus Lietuvos užsienio politikos laimėjimas, ant laurų užmigti neverta. Kol Baltijos šalys tarėsi dėl atsijungimo nuo IPS/UPS sistemos sąlygų, Rusija pasiruošė jas atjungti anksčiau nei jos to norėtų, todėl sinchronizacijos įgyvendinimas Lietuvos institucijoms veikiausiai taps dar rimtesnius iššūkiu nei daugiau nei dešimt metų dėl jos užtrukusios derybos.