Lietuvos realusis BVP, Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 3,8 proc. Labiausiai prie tokios ūkio raidos prisidėjo stipri vidaus paklausa, ypač namų ūkių vartojimas, suaktyvėjusi apdirbamoji gamyba ir statybų sektorius.
Prie namų ūkių vartojimo plėtros labiausiai prisideda didėjančios namų ūkių pajamos. Labiausiai jas didina sparčiai kylantis darbo užmokestis ir socialinės išmokos. Darbo užmokesčio augimą daugiausia lemia darbuotojų trūkumas ir dėl to kylanti įtampa darbo rinkoje, valdžios institucijų priimti sprendimai (nuo metų pradžios padidinta minimalioji mėnesinė alga, kai kuriems valdžios sektoriaus darbuotojams pakelti atlyginimai).
Išankstiniais duomenimis, dėl šių veiksnių susidarė sąlygos darbo užmokesčiui kilti gana panašiu tempu kaip ir praėjusiais metais, t. y. maždaug dešimtadaliu. Valdžios institucijų sprendimai labiausiai prisidėjo ir prie didėjančių socialinių išmokų, pavyzdžiui, dėl indeksavimo vidutinė senatvės pensija jau ilgiau nei pusantrų metų auga daugiau nei dešimtadaliu.
Nemažą įtaką namų ūkių elgsenai daro ir itin geros jų nuotaikos, vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiuo metu yra bene aukščiausio lygio nuo pasaulinės finansų krizės pabaigos. Visi šie veiksniai sudaro itin palankias sąlygas namų ūkiams didinti vartojimą. Tą rodo ir mažmeninės prekybos duomenys: 2019 m. pimąjį ketvirtį šio sektoriaus apyvarta augo 6,5 proc. – panašiu tempu kaip ir visus praėjusius metus.
Stipri vidaus paklausa ir didinamos eksporto rinkos dalys pagrindinėse prekybos partnerėse labiausiai prisidėjo prie apdirbamosios gamybos plėtros. Šių veiksnių pakako, kad Lietuvos gamintojai, net ir vangiau didėjant užsienio paklausai, sugebėjo paspartinti savo gamybos apimčių augimą iki 5,2 proc.
Labiausiai prie tokios apdirbamosios gamybos raidos prisidėjo chemijos, tiksliųjų matavimo prietaisų, metalo gaminių ir maisto produktų gamintojai. Bene visose minėtose veiklose vidutinis darbo užmokestis viršija tiek visos apdirbamosios gamybos, tiek šalies vidurkį.
Apskritai jau kelerius metus stebima tendencija, kad apdirbamosios gamybos struktūra linksta didesnį darbo užmokestį mokančių ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių gamybos sričių link. Tai palanku Lietuvai, siekiančiai ir toliau pragyvenimo lygiu vytis labiau išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes.
Nors metų pradžia buvo džiuginanti, nepalanki tarptautinės aplinkos raida neigiamai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėtrą, o tai turėtų slopinti Lietuvos ūkio augimą kitais šių metų ketvirčiais. Šiuo metu tebestebimas didelis neaiškumas dėl Brexito baigties (atidėtas bent iki gegužės 31 d.), naujų galimų tarptautinės prekybos suvaržymų, laikinų ekonomikos augimą stabdančių veiksnių išnykimo euro zonoje (pvz., Vokietijos automobilių pramonės problemos, geltonųjų liemenių streikai Prancūzijoje) ir kitų įvykių.
Visi šie veiksniai nepalankiai veikia pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų raidą. Tai, Lietuvos banko vertinimu, bus pagridinė priežastis, dėl kurios Lietuvos ūkio plėtra šiais metais turėtų sumažėti iki apytikriai 3 proc.
