Paskutinė viešai plačiau aptarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis numatoma neapmokestinti darbuotojų pasirinkimo sandoriu įsigyjamų bendrovės akcijų, jeigu opcionas realizuojamas po trejų metų. Šiai dienai tokiu atveju darbdavys už darbuotoją turi iš karto sumokėti gyventojų pajamų mokestį, jį skaičiuojant nuo akcijų įsigijimo kainos ir jų tikrosios rinkos vertės skirtumo. Nuo 2016 m. tokie pasirinkimo sandoriai, vėlgi, jeigu yra realizuojami ne anksčiau nei po trejų metų, jau yra neapmokestinami socialinio draudimo įmokomis.

Darbuotojų opcionai laikomi labai efektyvia darbuotojų motyvavimo priemone, ypatingai tose bendrovėse, kurios tik pradeda veiklą ir dar neturi finansinių resursų mokėti darbuotojams konkurencingą atlygį.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog teisinis reguliavimas keičiamas gera kryptimi, tačiau praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kai tokie teisės aktai palieka ne tik neišbaigtumo įspūdį, bet ir sukuria diskriminacinę verslo aplinką.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 25 p. nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos parengto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 4 punkte išaiškinta, kad darbuotojui pagal pasirinkimo sandorį įsigijus (nemokamai ar už žemesnę nei rinkos kaina) akcijų, arba pagal tokį sandorį gavus piniginę išmoką, gauta nauda priskiriama su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Gautos pajamos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, neatsižvelgiant į tai, kas išmokėjo išmoką (darbdavio įmonė ar užsienio įmonė (motininė, dukterinė ar kita įmonė, kuri įsigyja darbdavio įmonę)).

Kaip matyti iš pateiktų teisės aktų nuostatų ir jas aiškinančių komentarų, mokestinės lengvatos taikomos tik pasirinkimo sandoriams, pagal kuriuos darbuotojai įsigyja darbdavio akcijų. Civilinio kodekso 1.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Pagal savo turinį panaši akcijos sąvoka pateikiama ir Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Tokią padėtį patvirtina ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautas paaiškinimas, jog ši mokestinė lengvata taikoma vertybiniams popieriams, atitinkantiems akcijos sąvoką minėtuose teisės aktuose ir netaikoma kitokios rūšies nuosavybės vertybiniams popieriams.

Tuo tarpu tiek Lietuvoje, tiek įvairių užsienio valstybių jurisdikcijose startuoliai ir juos įsigyjančios bendrovės dažnai veikia ne tik uždarųjų akcinių bendrovių (angl. corporation) forma, bet ir įvairių ribotos atsakomybės bendrijų (pvz., Lietuvoje – mažųjų bendrijų) (angl. limited liability company – LLC) arba ribotos atsakomybės partnerysčių (angl. limited liability partnership – LLP) formomis. Puikūs to pavyzdžiai yra Lietuvoje savo veiklą pradėjęs ir sėkmingai veikiantis aviacijos saugumo technologijų startuolis MB „Setbitera“, ar medicininės įrangos kūrimo startuoliai MB „Fidens“ ir MB „Aksikono“. Tokią bendrovės struktūrą taip pat yra pasirinkusi ir JAV technologijų bendrovė Google LLC, kuri nuolat investuoja į technologijų startuolius visame pasaulyje. Naujai steigiamas verslas tokią formą dažnai yra linkęs rinktis dėl to, jog steigimui nėra būtinas įstatinis kapitalas, palankesnis tokios formos juridinių asmenų apmokestinimas taip pat paprastesnė buhalterinė apskaita. Nereikėtų pamiršti, jog Lietuvoje egzistuoja ir dar kitų formų juridiniai asmenys – ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės ir kt. Tokių formų juridiniai asmenys negali išleisti ir darbuotojams suteikti savo akcijų ar akcijų sąvoką atitinkančių kitų nuosavybės vertybinių popierių. Pvz., jau minėtą ribotos atsakomybės bendrijos (angl. limited liability company – LLC) formą pasirinkusios bendrovės savo darbuotojams suteikia nuosavybės vertybinius popierius (angl. equity interests), kurie užtikrina tokių vertybinių popierių savininkui teisę į bendrovės vertės dalį (angl. capital interests) arba teisę į būsimo pelno dalį (angl. profits interests). Tokie vertybiniai popieriai taip pat gali būti pasirinkimo sandorio, sudaromo tarp darbdavio ir darbuotojo objektas.

Todėl dabartinė padėtis, kai mokestinė lengvata taikoma tik akcijų opcionams, sunkiai suprantama, o teisėkūros subjektų požiūris – per siauras. Šios lengvatos taikymas turėtų būti išplėstas, įtraukiant pajus, dalis, narystės teises ir kitus perleidžiamuosius ---nuosavybės vertybinius popierius bei visų kitų rūšių vertybinius popierius, kuriais suteikiama teisė juos konvertavus arba realizavus jų suteiktas teises įgyti tos pačios bendrovės ar bendrovių grupės nuosavybės vertybinius popierius.

Šiai dienai, net ir Seimui priėmus anksčiau minėtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Lietuvoje galiojantis teisinė aplinka neleis efektyviai išnaudoti pasirinkimo sandorių (darbuotojų opcionų) galimybių jaunose įmonėse, nors Europos Komisija ir Europos Taryba yra ne kartą rekomendavusi valstybėms narėms imti taikyti palankesnį šių finansinių priemonių apmokestinimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją