Didžiosios ES valstybės padarė viską, kad iš dokumento, turėjusio siekti gražių ir teisingų tikslų, jis taptų didžiųjų ir galingųjų interesų gynimo įrankiu ir tokių šalių kaip Lietuva vežėjų išstūmimo iš rinkos priemone.

Dažnai kalbama apie tai, kad Europos Parlamento (EP) rinkimai menkai suprantami ir ne itin įdomūs mūsų šalies gyventojams – nežinome, ką išvykę į Briuselį veikia mūsų parlamentarai, kokią įtaką jie turi toje didžiulėje institucijoje, o svarbiausia – daugeliui atrodo, kad EP priimami sprendimai yra per toli nuo mūsų visų gyvenimo ir kasdienybės.

Šiais metais EP rinkimai bus labai įdomūs daliai mūsų visuomenės, kuri sugeneruoja tuos 9 proc. BVP. Mobilumo paketas, dėl kurio nuostatų turės apsispręsti, tikėtina, jau naujos kadencijos EP nariai, yra sprendimas, apie kurį turėtų garsiai kalbėti visi mūsų kandidatai į EP. Dokumento nuostatos palies daugiau nei 1000 lietuviškų transporto įmonių veiklą, labai tiesiogiai darys įtaką apie 5 proc. šalies dirbančiųjų kasdieniam darbui, darbo sąlygoms, atlygiui, o galiausiai jų pačių bei jų šeimų gerovei.

Originali Europos Komisijos inicijuoto teisės aktų pakeitimo, vadinamojo Mobilumo paketo, idėja buvo pagerinti aplinkosaugos standartus, didinti sektoriaus efektyvumą ir įtvirtinti Europos lyderystę transporto sektoriuje, tačiau po ilgų diskusijų ir didžiųjų valstybių lobizmo dėka šio teisės aktų paketo pakeitimai tapo orientuoti į daug gaminančių ir daug vartojančių valstybių interesus.

Mobilumo paketo projekte, laukiančiame priėmimo, nugulė tokie sprendimai, kaip reikalavimas periodiškai į grąžinti vilkikus į registracijos šalį, nepalankus vairuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio trukmės reglamentavimas, patekimo į rinką ir veiklos vykdymo reikalavimų, transporto priemonių apmokestinimo, elektroninių kelių rinkliavos sistemų ir keitimosi informacija, transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti sugriežtinimas. EP priėmus šias nuostatas, tai stipriai darytų įtaką Lietuvos vežėjų, apie pusę šalies kelių transporto sektoriaus pajamų uždirbančių užsienyje, darbo sąlygoms ir taptų rimta grėsme Lietuvos vežėjų išlikimui ES transporto rinkoje.

Šiuo metu tikimasi, kad Mobilumo paketo priėmimas vis tik pereis į kitos EP kadencijos rankas. Mūsų vežėjai nelaukdami sprendimų jau ruošiasi ir blogajam scenarijui – steigia įmones užsienio šalyse. Neabejoju, kad mūsų verslas prisitaikys ir ras išeičių. Bet norisi tikėti, kad ir politikai, siekiantys būti išrinkti į EP, nepaliks vežėjų likimo, o tiksliau – didžiųjų ES valstybių lobistų, valioje.

Būsimi mūsų Europos parlamentarai jau dabar turėtų pasiruošti tvirčiausius ginklus, nes vienas pirmųjų jų darbų Briuselyje turėtų būti vienijimas su kitų mažesnių šalių kolegomis, ginant vežėjų interesus. Priešingu atveju EP nariams teks spręsti didėjančios oro taršos ir kelių apkrovimo sunkiuoju transportu problemas, kovai su kuriomis ir turėjo tarnauti dabar jau išsigimęs Mobilumo paketas. O mūsų šalies politikams teks rūpintis transporto verslo susitraukimo ir įmonių iškėlimo į kitas ES šalis pasekmėmis Lietuvos ekonomikai.

Apie 20 tūkst. mūsų šalies vilkikų kasdien rieda Europos keliais. Tikiuosi, kad juos vairuojančių žmonių gerovė nepraslys pro akis mūsų kandidatams į EP narius.