Kitaip sakant, svarstoma, ar dėl kurioje nors balanso eilutėje įrašyto skaičiaus neteks gailėtis visus ateinančius metus, nes bendrovė neatitiks kokių nors reikalavimų. Ir kalba čia eina ne apie finansinės ataskaitos „kūrybinius pagrąžinimus“, bet tai, jog būtina atkreipti dėmesį į labai svarbią balanso dalį – nuosavą kapitalą.

Kokio dydžio turi būti nuosavas kapitalas?

Nuosavas kapitalas – tai bendrovės įstatinio kapitalo, rezervų ir nepaskirstytojo pelno suma. Pasitaiko tokių atvejų, kai įstatinis kapitalas yra minimalus, tačiau bendrovė yra sukaupusi rezervų ir nepaskirstytojo pelno tiek, kad jai nebaisūs ne vieneri nuostolingi metai. Tokiu atveju pasaulinės ar vietinės krizės, technologiniai ar kiti jos veiklą įtakojantys pokyčiai niekaip nepaveikia įmonės galimybių tęsti veiklą.

Vienai bendrovei užtenka minimalaus įstatinio kapitalo, kitai – ir 100 tūkst. eurų mažoka. Įstatinio kapitalo dydį lemia kelios priežastys – pirmiausia, dalyvavimas arba nedalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, konkursuose. Antra – ar yra vykdoma licencijuota veikla ir ar dėl to keliami reikalavimai nuosavam kapitalui. Trečia – ar ketinama kreiptis dėl kredito, prašyti tiekėjo mokėjimo atidėjimo.

Kada reikėtų sunerimti dėl nuosavo kapitalo dydžio?

Raudona lemputė turėtų užsidegti tuomet, kai nuosavas kapitalas tampa mažesnis negu pusė įstatinio kapitalo arba jis tampa net neigiamu. Pavyzdžiui: bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 eurų, rezervai – 1 000 eurų, nepaskirstytasis pelnas iki 2018 metų – 9 000 eurų, 2018 metų patirtas nuostolis – 16 000 eurų, nuosavas kapitalas iš viso 2018 metų balanse – 4 000 eurų. Palyginimui: kritinė nuosavo kapitalo riba ne mažiau 5 000 eurų.

Šiuo atveju matome, kad bendrovė 2018 metų balanse „atrodytų nepatraukliai“, jeigu šios padėties neištaisytų. Pirmiausia, ji galbūt nevykdytų LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnyje nurodytos pareigos dėl įstatinio kapitalo pakankamumo.

Noriu priminti, kad nuosavo kapitalo būklės stebėjimo pareiga priskiriama vadovui arba valdybai per tris mėnesius, kai atsiranda tokios, kaip, pavyzdžiui, šiame pateiktame atvejyje esančios aplinkybės. Atsakingi asmenys privalo informuoti akcininkus dėl susidariusios kritinės nuosavo kapitalo būklės. Būtent akcininkai privalo priimti sprendimą dėl nuosavo kapitalo atkūrimo – pažymėtina, jog nepakankamo nuosavo kapitalo būklę reikia ištaisyti per 6 mėnesius. Naujai įsteigtos įmonės turi ilgesnį tokios padėties ištaisymo laikotarpį – 12 mėnesių.

Siekiamybė – pakankamas nuosavas kapitalas kiekvienų metų finansinėse ataskaitose

Atrodytų, kad nieko blogo, jog 2018 metų balanse bendrovės nuosavas kapitalas būtų nepakankamas (nesiektų pusės įstatinio kapitalo sumos), jeigu laikas šiai padėčiai ištaisyti dar nėra praėjęs. Taip galėtų atsitikti, kai paskutiniais metų mėnesiais bendrovė patiria nuostolį, vadinasi, prievolė ištaisyti susidariusią padėtį atsiranda tik 2019 metais, nors 2018 metų balanse nuosavas kapitalas būtų ir nepakankamas.

Ar tai gerai pačiai bendrovei ir kokias neigiamas pasekmes ji gali patirti? Deja, bet pasekmes ne visada galima numatyti iš anksto, nes 2019-aisiais bendrovė gali neturėti galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, konkursuose, jeigu jų sąlygose būtų reikalavimas dėl tam tikro nuosavo kapitalo dydžio.

Taip pat gali tekti ištaisyti padėtį, jeigu būtų kreipiamasi dėl licencijos gavimo, kai sąlygose nurodytas reikalavimas turėti atitinkamo dydžio nuosavą kapitalą. Dažniausiai tai reikalinga tam, kad bendrovės kreditoriai – bankai, lizingo bendrovės, tiekėjai – pasitikėtų bendrove ir ją kredituotų arba suteiktų mokėjimo atidėjimus.

Kokį sprendimą gali priimti akcininkai per susirinkimą, kai reikia atkurti nuosavą kapitalą bent iki kritinės ribos? Pirmiausia galima papildomais akcininkų įnašais padengti susidariusius nuostolius. Ši galimybė nėra patraukli, kartais ji vadinama netgi „pinigų išmetimu į balą“. Antra – sumažinti nuosavą kapitalą, jeigu jis yra didesnis už minimalų. Trečia – didinti įstatinį kapitalą, ketvirta – perkainoti ilgalaikį turtą (jeigu tai įmanoma).

Delsimas dėl nuosavo kapitalo kritinės ribos atkūrimo gali tapti pražūtingu – poataskaitiniais metais gali būti paralyžiuota bendrovės veikla. Todėl siūlau nuolat stebėti nuosavą kapitalą ir jo atkūrimą baigti iki metų pabaigos, kad kiekvienų metų finansinėse ataskaitose nuosavas kapitalas negadintų bendrovės ateities.