Vertinant pakeitimo esmę, galima teigti, kad esminių naujovių, darančių įtaką darbo sutarties šalių teisėms ir pareigoms, nėra. Pavyzdinė darbo sutarties forma papildyta nauju punktu, deklaruojančiu tam tikras darbdavio pareigas, susijusias su tinkamu darbuotojo asmens duomenų tvarkymu.

Jeigu tiksliau, nuo šiol pavyzdinėje darbo sutarties formoje patartina įtraukti naują 11 punktą, nurodantį, kad „Darbdavys darbuotojo asmens duomenis tvarko darbdavio teisinių prievolių vykdymo tikslu ir užtikrina, kad darbdavio vykdomas darbuotojo asmens duomenų tvarkymas atitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas“.

Šis papildymas, kiek tai tiesiogiai susiję su darbo teisiniais santykiais, įgyvendinamas labai paprastai – tiesiog šiuo nauju punktu papildoma įmonėje naudojama darbo sutarties forma. Ir tiek. Kokių nors papildomų prievolių darbdaviui neatsiranda – šis pakeitimas labiau reikšmingas įmonės taikomos asmens duomenų apsaugos politikos aspektu, pavyzdžiui, tai svarbu atstovams, įmonės vardu renkantiems, saugantiems ir tvarkantiems asmens duomenis. Šiems atstovams tarsi pasufleruojama, kad visų įmonės darbuotojų renkami ir tvarkomi asmens duomenys yra tvarkomi „darbdavio teisinių prievolių vykdymo tikslu“. Be to, įtvirtinamas reikalavimas, kad tokie duomenys įmonėje būtų tvarkomi pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (Reglamentas) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Papildymas padarytas neatsitiktinai, nes Darbo kodekse, tik jį priėmus, buvo nuostata, įpareigojanti darbdavį užtikrinti tinkamą darbuotojo asmens duomenų tvarkymą, tačiau, pradėjus taikyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą Lietuvoje, tai aptariantis Darbo kodekso straipsnis buvo panaikintas, o darbo teisėje nebuvo įtvirtintas joks reikalavimas tinkamai saugoti darbuotojų asmens duomenis, nes ir darbo teisiniuose santykiuose tiesiogiai galiojo bendrieji Reglamento bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai dėl tinkamo asmens duomenų tvarkymo. Vertinant pakeitimą, manytina, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nusprendė, kad to nepakanka, todėl darbo teisės norminiuose teisės aktuose nutarta pakartoti darbdavių pareigą tinkamai tvarkyti darbuotojų asmens duomenis. Sunku spręsti, bet gal tai lėmė informacija, kad darbdaviai šiuos reikalavimus tiesiog ignoruoja?

Kad ir kaip ten būtų, priminsime tik štai ką: jeigu Reglamente nustatyti bendrieji asmens duomenų tvarkymo principai ir reikalavimai, kurie taikomi visiems subjektams, tarp jų ir darbuotojų asmens duomenims, tai Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme išskirtas atskiras straipsnis asmens duomenų, susijusių su darbo santykiais, tvarkymo ypatumams. Įstatyme nustatyta, kad „draudžiama tvarkyti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas“, išskyrus atvejus, kai šie asmens duomenys būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti (5 str. 1 d.).

Taip pat nustatyta, kad duomenų valdytojas gali rinkti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, „asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis, iš buvusio darbdavio prieš tai informavęs kandidatą“, o iš esamo darbdavio – tik kandidato sutikimu (5 str. 2 d.). Vadinasi, neinformavus ar negavus reikiamo sutikimo, minėtosios informacijos rinkimas laikytinas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, be to, taip surinktos informacijos pagrindu priimtas sprendimas taip pat gali būti pripažintas neteisėtu... Automatiškai pretendentas, gavęs patvirtinimą, kad sprendimą dėl jo kandidatūros atmetimo lėmė minėtojo pobūdžio neteisėtai surinkta informacija, įgyja galimybę ginčyti tokį darbdavio sprendimą ir atitinkamai gali reikalauti jį pakeisti ar bent jau prisiteisti tam tikrą neturtinę žalą. Žinoma, čia situacija hiperbolizuota, bet neigiamai nusiteikęs kandidatas tikrai gali paerzinti ir pakankinti darbdavį, tad pastariesiems verta pagrįsti savo veiksmus.

Dar viena reikšminga minėtojo įstatymo nuostata susijusi su vaizdo ir (ar) garso duomenimis darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijoje. Nustatyta, kad, tvarkant vaizdo ir (ar) garso duomenis darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, tvarkant asmens duomenis, susijusius su darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėsena, šie „darbuotojai apie tokį jų asmens duomenų tvarkymą turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu“.

Apibendrinant galima pastebėti: nors pavyzdinės darbo sutarties forma darbo teisėje papildyta nereikšmingai, tačiau vertinant iš visos įmonės pozicijų, pakeitimas, kuomet kalbama apie darbdavio pareigą tinkamai tvarkyti darbuotojų ir / ar pretendentų į atitinkamas pareigas asmens duomenis, tikrai svarbus. Tad darbdaviams tikrai verta prisiminti savo pareigas, susijusias su tinkamu asmens duomenų tvarkymu. O tiems, kuriems šioje srityje trūksta žinių ar laiko tinkamai įgyvendinti Reglamento reikalavimus, rekomenduojame bendrovės „Pačiolis“ išleistą darbo priemonę „Asmens duomenų apsauga – darbo tvarkos, rekomendacijos ir pavyzdžiai“. Ji padės daug greičiau ir paprasčiau įgyvendinti naujas pareigas!