Šios dvi priešingos tendencijos verčia ne tik gūžčioti pečiais, bet ir klausti, kaip globalūs pokyčiai ateityje palies Lietuvą, kam turi ruoštis darbuotojai ir darbdaviai, bei ko turime imtis jau dabar.
Kelio atgal nėra
Prieš 100 metų robotai neegzistavo. Maža to, nebuvo net paties šiuo metu įprasto žodžio „robotas“, kurį tik 1920 m. sukūrė čekų rašytojas Karelas Čapekas, galvodamas apie mašinas, kurios nedaro nieko kito, tik dirba.
Tačiau nuogąstavimai, kad mašinos, technologijos ar agregatai įprastinei tvarkai lems pragaištį, kels sumaištį tiek politikoje, ekonomikoje, tiek žmonių širdyse bei galvose – senos kaip pasaulis. Taip pat kaip ir šimtus metų egzistuojanti baimė, kad mūsų žinios apie tai, ką mokame daryti, vieną dieną taps niekam nereikalingos.
Tačiau ilga technologijų evoliucija, didžioji pramonės revoliucija ir naujoji skaitmeninė era byloja ką kitą: auganti žmonijos gerovė tiesiogiai susijusi su technologijų plėtra. Ir nors vien per pastarąjį šimtmetį mašinos iš tiesų pakeitė darbuotojus daugelyje sričių, tačiau dėl technologijų darbo vietų sukurta gerokai daugiau, nei jų neliko. Vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų buvo sukurta 23 mln. naujų darbo vietų.
Matant tokią statistiką ir žinant, koks konkurencingas yra šiuolaikinis globalus verslas, akivaizdu, kad kelio atgal nėra – investicijos į technologijas, automatizavimą, robotus ar dirbtinio intelekto plėtrą nesustos. Priešingai, jos tik augs. Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2019 m. bus „įdarbinta“ 1,4 mln. naujų industrinių robotų, o bendras jų skaičius pasaulyje priartės prie 3 mln.
Kaip vykstančios permainos atsilieps darbuotojams?
Skaičiuojama, kad JAV 47 proc. žmonių darbo vietų patiria panašią persikvalifikavimo riziką dėl robotų bei dirbtinio intelekto integracijos – tai daugiau ar mažiau atspindi, kaip gali keistis situacija visame pasaulyje. Ar robotas gali užimti mano darbo vietą, jau dabar galima pasitikrinti įvairiose sistemose, kurios vertina tikėtiną darbų robotizavimą ar automatizavimą.
Kalbant apie automatizavimą svarbu nepamiršti, kad ji ne tik padidina darbuotojų efektyvumą ir jų kuriamą vertę, bet ir leidžia įmonėms sparčiai auginti gamybos apimtis.
Koks Lietuvos kursas?
Taigi, ar Lietuva tinkamai ruošiasi ir prisitaiko? Mūsų šalyje situacija keičiasi, investicijos į automatizavimą ir robotizavimą auga, o įmonės neslepia ambicingų planų. Investuojama ne tik į jau sukurtas efektyvias sistemas – pačios įmonės taip pat kuria naujas, konkrečiai jų poreikiams pritaikytas robotizuotas technologijas. Jei norėsime būti aukštos pridėtinės vertės produkciją kurianti ir gaminanti šalis, globalių automatizacijos tendencijų neišvengsime, o investicijos į šią sritį turės augti dešimtimis kartų.
Kitas dalykas – ar turime ir ateityje turėsime žmonių, kurie gebėtų ir kurti, ir įdarbinti robotus? Iškalbinga detalė – Austrijoje veikia net 17 universitetų ir aukštojo mokslo sistemai nepriklausančių mokslo įstaigų, kurios koncentruojasi į dirbtinio intelekto ir robotų tyrimus. Tuo tarpu Lietuvoje robotikos specialistus ruošia vos 2 šalies aukštosios mokyklos – Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys šviesių perspektyvų nežada: jei 2015 m. su robotika susijusias specialybes studijuoti rinkosi 125 abiturientai, tai pernai – vos 107.
Tiesa, vilties teikia robotikos būrelių populiarumas tarp mokyklinio amžiaus vaikų, o ir pačių būrelių aktyvių iniciatorių dėka daugėja ne tik didžiuosiuose šalies miestuose. Taigi belieka tikėtis, kad jaunoji karta bus kitokia ir nemenką norą studijuoti socialinius mokslus vis dažniau papildys troškimai susiję su ateities (o gal jau dabarties) pažangių technologijų ir inovacijų tendencijomis.
Tačiau tam, kad netektų pasikliauti vien tik atsitiktinumu ar privačiomis iniciatyvomis, valstybės mastu turi būti nustatytas savotiškas kompasas iš esmės peržiūrint švietimo sistemą, kuri vis dar daug dirba su „praeities“ specialybėmis.
Daugelis kalbėdami apie technologijų ateitį mėgsta cituoti Charlesa Darwiną, sakydami, kad evoliucijos dėsniai įrodo, jog išlieka stipriausi. Tačiau tiesa ta, kad jis sakė ką kitą – išlieka tie, kurie geba prisitaikyti. O tam, kad prisitaikytum, privalai būti ne stipriausias, bet lanksčiausias.
