Ne, tai ne vieno iš prekybos ir pramogų centrų kasdienybė. Tai Vilniaus oro uostas. Jis turi tai, kas šiandieninėje ekonomikoje labiausiai vertinama – klientų srautą. Skaitmeninė ekonomika įrodė – klientų srauto užtikrinimas tai pusė sėkmingo verslo. Išliko ir sėkmingai gyvuoja tie socialiniai tinklai, kurie iš pat pradžių didžiausią dėmesį skyrė vartotojų skaičiaus didinimui, bei tos skaitmeninės paslaugos, kurios orientuotos į masto ekonomiką (pervežimo – „Uber“, apgyvendinimo – „Airbnb“ ar lietuviškasis „Vinted“). Skaitmeninio pasaulio dėsniai galioja ir fiziniame pasaulyje – vertingiausios tos vietos, kuriose daugiausia žmonių. O šalia Vilniaus oro uosto jų daug. Ne tik dėl skrydžių, bet ir dėl transporto, socialinės infrastruktūros: aplinkkelio, automobilių statymo aikštelių ir kt.

Taigi, kokio dydžio „prekybos centras“ yra Vilniaus oro uostas? Didžiuosiuose Vilniaus prekybos ir pramogų centruose per metus apsilanko 10–15 mln. lankytojų. Vilniaus oro uoste – 5 mln. Tad Vilniaus oro uostas, kaip traukos centras, yra reikšmingas „rinkos žaidėjas“.

Tačiau, skirtingai nei tradicinės prekyvietės, oro uostai noriai dalijasi. Geriausias to pavyzdys – tarp Vilniaus oro uosto ir pietinio aplinkkelio besiplečiantis prekybinis miestelis su IKEA ir „Nordica“ priešakyje. Jau dabar čia veikia logistikos, sandėliavimo ir kitos bendrovės, kurias peni žmonių ir krovinių srautai iš oro uosto.

Kodėl oro uostų prieigos tapo puikia vieta investicijoms? Pažiūrėkime į skaičius. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) paskaičiavo, kad pernai komerciniu oro transportu skraidinta daugiau nei 4 mlrd. keleivių. Tai maždaug pusė pasaulio gyventojų. Už šį skaičių dar įspūdingesnė jo augimo dinamika. Per 10 metų komerciniu oro transportu pervežtų keleivių skaičius padidėjo dvigubai – nuo 2 iki 4 mlrd.

Skraidyti tapo įprasta. Tad žengiamas kitas logiškas žingsnis: prie oro uostų kuriasi miesteliai. Helsinkio, Amsterdamo, Stokholmo miestų oro uostai jau turi vadinamuosius aeromiestelius. Jie patenkina keleivių darbo ir poilsio reikmes. Taip pat įmonių poreikį būti šalia svarbių transporto mazgų. Plėtra pasiekė tokį mastą, kad Londono Heathrow, Čikagos, Honkongo oro uostų miesteliai savo pajamomis nė kiek nenusileidžia nei tradiciniams miestams, nei prekybiniams miesteliams...

Ir jei anksčiau oro uostų keleivius galėjome skirstyti į dvi kategorijas – vykstančius darbo reikalais ir atostogautojus, tai aviacijos plėtra, lanksti kainodara ir liberalesnis oro erdvės reguliavimas atvėrė naujas galimybes. Pirkinių, sveikatinimo turizmas, savaitgalinės išvykos – tik kelios naujos turizmo rūšys, kurios leidžia prie oro uostų kurtis klinikoms, gydykloms, prekybos centrams.

Pasaulinės keliavimo tendencijos permainas brandina ir Lietuvoje. Per dešimt metų keliaujančiųjų lėktuvais skaičius mūsų šalyje išaugo tris kartus – iki 6 mln. Naujasis Vilniaus oro uosto terminalas leis patogiai priimti dar keliais milijonais daugiau keleivių, o tai reikš naują ekonominį postūmį šiam Vilniaus rajonui.

Tam jau ruošiamasi. Šalia oro uosto, 182,3 ha teritorijoje, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe vystomas „Vilnius Airport City“. Čia įsikurs tarptautiniai paslaugų ir verslo centrai, viešbučiai, gamybos įmonės, net mokslo centrai. Vilnius turės savo europietišką aeromiestelį, o miestiečiai ir Lietuvos verslas – naują traukos centrą.

Net neabejoju, kad vieną rytą su draugais susitiksite netoli oro uosto, kad begerdami kavą galėtumėte grožėtis besileidžiančiais orlaiviais.