VMI, komentuodama apie mokesčių amnestiją, pateikia tokį pavyzdį: 2015 m. gyventojas, dirbantis pagal darbo sutartį, papildomai po darbo ir išeiginėmis dienomis teikė paslaugas, neįregistravęs individualios veiklos. Iš pateikto pavyzdžio galima suprasti, kad nuo gautų 40.000 Eur pajamų užtenka sumokėti 6.000 Eur gyventojų pajamų mokestį ir būsi pilnai atsiskaitęs su valstybe. Labai abejotina, kad gyventojas, kuris dirbo po darbo ir išeiginėmis dienomis (t. y. siekė gauti pajamų per tęstinį laikotarpį), nebus laikomas vykdančiu individualią veiklą.
Todėl jam, kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui, kyla prievolė mokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir VSD bei PSD. Svarbu pažymėti, kad tokiu atveju jis turėtų teisę savo apmokestinamąsias pajamas susimažinti patirtomis išlaidomis arba leidžiamiems atskaitymams pripažinti sumą, lygią 30 proc. individualios veiklos pajamų. Pastaruoju atveju jo mokėtinas gyventojų pajamų mokestis būtų 4.200 Eur, VSD įmoka sudarytų 3.990 Eur (28,5 proc. nuo pusės pajamų mokesčiu apmokestinamos sumos), o PSD – 1.260 Eur (9 proc. nuo pusės pajamų mokesčiu apmokestinamos sumos). Taigi, iš viso tektų sumokėti 9.450 Eur mokesčių.
Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, bet dalį darbo užmokesčio gaunantis „vokeliuose“, nuspręstų šias nuslėptas pajamas deklaruoti. Priežastis galėtų būti pati banaliausia – bankas nesuteikė būsto paskolos, nes deklaruotos per mažos pajamos. Toks darbuotojas, atsižvelgdamas į viešai reklamuojamą mokesčių amnestiją, gali susidaryti nuomonę, kad užtenka pateikti patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, joje nurodant papildomas su darbo santykiais susijusias pajamas ir susimokant nuo jų pajamų mokestį.
Pagal 2018-06-28 Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 str., mokesčių mokėtojai, laiku nedeklaravę ir nesumokėję Mokesčių administravimo įstatymo 13 str. nurodytų mokesčių už mokestinį laikotarpį, pasibaigusį ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d., gali būti atleidžiami tik nuo delspinigių. Todėl nėra pagrindo tokį darbuotoją atleisti nuo PSD ir VSD įmokų, o jo darbdavį nuo VSD įmokos už samdomą darbuotoją mokėjimo. Tačiau kyla klausimas, ar darbuotojas pats, ar jo darbdavys privalo sumokėti nuo papildomai deklaruoto darbo užmokesčio apskaičiuotas PSD ir VSD įmokas?
Aš labiau likęs galvoti, kad šiuo atveju darbuotojas turėtų pats susimokėti PSD ir VSD įmokas, nes iš darbdavio pajamas jau yra gavęs be mokesčių išskaičiavimo. Tačiau iki šiol nėra aišku, ar yra tam techninės galimybės, nes paprastai PSD ir VSD įmokas už darbuotoją sumoka darbdavys. Iš „Sodros“ pusės iki šiol nėra jokių išaiškinimų dėl mokesčių amnestijos įgyvendinimo, nors pagal mokesčių amnestiją reglamentuojančius teisės aktus mokesčių amnestija turi būti taikoma ir „Sodros“ administruojamiems mokesčiams.
Tačiau kad darbdavys galėtų sumokėti savo VSD įmoką, jam reikėtų žinoti, kiek darbuotojas papildomai deklaravo pajamų. Nėra sunku įsivaizduoti, kas atsitiktų su darbuotoju, jeigu jis informuotų savo darbdavį apie savo papildomai deklaruotas iš jo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas. Tokio potencialaus konflikto tarp darbdavio ir darbuotojo galima būtų išvengti, jeigu darbuotojas „vokelyje“ gautas pajamas deklaruotų ne kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, o kaip kitas pajamas. Tačiau toks pajamų deklaravimas ne visiškai atitiktų įstatymo raidę, nes darbuotojas bei jo darbdavys būtų atleistas ne tik nuo delspinigių, bet ir dalies mokesčių sumokėjimo. O tai jau būtų mokesčių mokėtojų, kurie tinkamai ir laiku vykdė savo mokestines prievoles, diskriminacija.
