Tiesa, kiniškų prekių importas į Lietuvą per tą patį laikotarpį eksportą viršijo daugiau kaip puspenkto karto (718,6 mln. eurų). Tautiečiių susidomėjimą verslo galimybėmis Kinijoje gerai iliustruoja lietuvių investicijos šioje šalyje. Jei 2015 m. pabaigoje jos sudarė 11,19 mln. EUR, tai 2017 m. pasiekė 43,49 mln. eurų.
Bankrotų daugėja, bet...
Tikriausiai ne vieną Lietuvos verslininką, dirbantį su Kinija, paskutiniu metu neramina blogėjanti šios šalies ūkio padėtis, kurią lyg ir patvirtintų augantys Kinijos įmonių bankrotų skaičiai. Per pirmą 2018 m. pusmetį bankrutuojančiomis pasiskelbė 6 932 kinų įmonės, kai per visus 2017 m. tokių buvo 10 195, o 2016 m. – 4 081.
Tačiau Kinijos verslo ekspertas Wiliam Bastiaan, dirbantis su „Creditreform International “, verslo bankrotų skaičiaus augimo kol kas nelaiko reikšmingu Kinijos ekonomikos rodikliu. „Šioje šalyje registruota per 80 mln. įmonių, tad keli ar net keliolika tūkstančių bankrotų atrodo itin kukliai. Iš kitos pusės, kinai nemato nieko bloga imti ir restruktūrizuoti savo veiklą: seną įmonę ar įmonių grupės dalį palikti likimo valiai, o jos vietoje įkurti naują – be neigiamos „uodegos“. Būtina atsižvelgti ir į kitokį nei Europoje verslininkų mentalitetą, taip pat didelę valdžios įtaką verslui. Tad oficialiai veikiančių, o realiai mirusių kompanijų tarp minėtų 80 mln. yra tikrai milijonai. Todėl tiesiog būtina prieš užmezgant verslo santykius išsiaiškinti, su kokia įmone turite reikalų,“ - pataria W.Bastiaan.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad „šiuolaikinė“ Kinijos verslo teisė pradėta faktiškai nuo aštuntojo dešimtmečio, o modernus bankroto įstatymas priimtas tik 2006-aisiais, tad kol kas verslo veiklos reglamentavimo sistemoje dar daug spragų, kurios lopomos, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Be kita ko, kaip teigia Kinijos Nacionalinė vystymo ir reformų komisija, dėl gerokai ūgtelėjusios bankrotų statistikos didelė dalis kaltės tenka jos pradėtai „įmonių-zombių“ uždarymo ar prijungimo prie stipresnių ūkio subjektų programai. Būtent taip vadinamos leisgyvės valstybinio kapitalo įmonės, kurių gyvybę jau kuris laikas palaiko tik valstybės skiriamos dotacijos, valstybinių bankų kreditai ir kitokia pagalba.
Kare kenčia maži
Didžiausią dabar vykstančio Kinijos-JAV prekybos karo įtaką, anot eksperto, patirs vidutinės ir mažos Kinijos įmonės, turėjusios glaudžių verslo ryšių su didžiausia Kinijos eksporto rinka. Didžiosios Kinijos kompanijos sėkmingai sprendžia šią problemą kurdamos dukterines įmones už Kinijos ribų ir eksportuodamas į JAV iš ten.
Lietuvos verslo partnerės Kinijoje – daugiausiai smulkūs ir vidutiniai ūkio subjektai, kurie mūsų akimis ne tokie jau ir maži. Mat kinų įmonių klasifikacija gerokai skiriasi nuo priimtos Europos Sąjungoje. Štai, pavyzdžiui, Kinijos pramonėje ar statybų sektoriuje maža įmone laikoma ta, kurioje dirba iki 600 darbuotojų, o didmeninėje prekyboje įmonė, įdarbinusi per 100 dirbančiųjų, jau vadinama vidutine.
Svarbiausia – patikimi duomenys
Dar viena nemaža Kinijos problema – informacijos apie įmones trūkumas. Būtent patikimos statistikos trūkumas neretai pakiša koją vertinant realią Kinijos įmonių ekonominę būklę. Jei nemažai Kinijos verslo gigantų yra listinguojami tarptautinėse biržose ir pateikia gana daug informacijos apie save, tai apie smulkius ir vidutinius Kinijos verslus išsamios ir aktualios informacijos gali pasiūlyti ne tiek daug tarptautinių verslo informacijos tiekėjų. Dar mažiau jų sėkmingai tvarkosi su specifine Azijos šalims būdinga problema: vietinių kompanijų pavadinimai registracijos dokumentuose nurodomi hieroglifais, kurie į vakariečiams suprantamos abėcėlės raides verčiami (transkribuojami) nesilaikant griežtų taisyklių, todėl vienos ir tos pačios kinų įmonės pavadinimas gali vienaip skambėti, tarkim, jos pačios laiškuose vakarų partneriui ir kiek kitaip Kinijos verslo subjektų duomenų bazėje.
Kada verta suklusti
Ketinantiems artimiausiu metu megzti verslo santykius su Kinija ar čia jau kurį laiką dirbantiems verta nuodugniau pasidomėti partneriais, jei jie užsiima statyba, statybinėmis medžiagomis, metalais, popieriumi, tekstilės ar teikia paslaugas. Dangus niaukstosi ir elektronikos, mašinų bei inžinerijos, vartojimo prekių, chemijos, automobilių prekių gamybos sektoriuose. Kinijos Nacionalinės vystymo ir reformų komisijos duomenimis, šalies įmonių bankrotų kol kas gausiausia Kinijos Guangdžou, Nankino ir Hangdžou provincijose.
