JAV prezidentas visiems aiškiai parodė, kad globaliame, laisvą prekybą garbinančiame pasaulyje gali būti ir kitokių nuomonių, galbūt net ir ateities tendencijų.

Šiame ekonominiame ir politiniame kontekste pagrindiniai žaidėjai braižo 2019-ųjų gaires. Europos Komisija pateikė savo metų darbų programą „Pažadų tesėjimas ir pasiruošimas ateičiai“, o Kinijoje buvo aptarti šių metų ekonomikos planai.

Lietuvai dažniausiai tenka tiesiog prisitaikyti prie pasaulio galingųjų, bet teisingi ir ryžtingi ėjimai gali sukurti ir netikėtų progų.

Metų planuose akivaizdžiai juntama, kad Europos Komisija artėja prie Europos Parlamento rinkimų ir savo 2014–2019 m. veiklos ciklo pabaigos. Nuotaikų nekelia ir Brexit’o viražai, kurie, kad ir kaip besibaigtų, ES paliks randus. Programoje pristatomos vos kelios naujos iniciatyvos, o daugiausiai koncentruojamasi į pradėtų darbų pabaigimą. Bus siekiama užbaigti su migracija susijusį darbą, stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą, švelninti pasaulio prekybos sistemoje augančią įtampą, reaguoti į nesiliaujančius teisinės valstybės iššūkius kai kuriose valstybėse narėse ir susitarti su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Sąjungos.

Didžioji dalis darbų koncentruosis į kovą su iššūkiais, o ne į ateityje perspektyvias sritis. Pavyzdžiui, aptariant sujungtą skaitmeninę rinką, EK pamini dirbtinį intelektą kaip iššūkį, tačiau tame pačiame paragrafe grįžtama prie internete visuotinai plintančios dezinformacijos problemos. Toliausiai į ateitį žiūrima kalbant apie klimato kaitos politiką, tačiau ir čia lieka neatsakytas klausimas, kaip ES išnaudos savo politinę įtaką, kad šią globalią problemą su tokiu pačiu užsidegimu spręstų ne tik Europos Sąjunga, bet ir JAV.

Kinijos iššūkių ruožas ne trumpesnis nei ES. Be išorės veiksnių, susijusių su tarptautine prekyba, tenka spręsti ir vidaus klausimus – kaip neįstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir mažinti pajamų nelygybę regionuose.

Kinijos politikai šiemet planuoja daugiau dėmesio skirti savo vidaus rinkos stiprinimui, investicijoms į technologijas ir jų tobulinimą, tarp jų 5G tinklų komercinį panaudojimą, infrastruktūros kūrimą dirbtiniam intelektui. Numatyta siekti greitinti paslaugų plėtrą ir toliau užtikrinti investicijas į infrastruktūrą. Prioritetas numatomas ir žemės ūkiui bei ekonomikos vystymui kaimiškose teritorijose.

Susidūrusi su iššūkiais tarptautinėje prekyboje Kinija vis labiau sieks išnaudoti savo vidaus galimybes - rinką, kurioje yra daugiau nei 1 milijardas vartotojų. Bet tai nereiškia, kad sustos tokie grandioziniai užsienio planai kaip „Juostos ir kelio“ iniciatyva.

Lietuva vis dar nėra aiškiai apsibrėžusi savo pozicijos dėl Kinijos investicijų šalyje. Seimo pirmininkas pernai kelis kartus sakė, kad Kinijos investicijos nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, tačiau realiai investicijos nepajuda. Neoficialiai kalbama, kad didesnio proveržio sunku tikėtis, kol neišsispręs klausimas dėl galimybės kinams investuoti Klaipėdos uoste. Naujo prezidento priesaika Lietuvoje galėtų tapti pagrindu atsinaujinti užsienio politiką ir pritraukti naujų investicijų.

Europos Sąjungos plotmėje taip pat norėtųsi atnaujinto Lietuvos prioritetų sąrašo.

ES keičiasi, o pasibaigus Brexit’ui ir Europos Parlamento rinkimams gali atsirasti ir neblogų progų įtraukti aktualių mums klausimų į Sąjungos institucijų darbotvarkes.

Lietuva didžiuojasi prisistatydama šalimi su vienu greičiausių interneto ryšių, mes neatsiliekame nuo pasaulinių 5G tinklo diegimo tendencijų ir netgi galime aplenkti kitus. Išnaudodami šią infrastruktūrą, turėtume įdėti daugiau pastangų, kad jos pagrindu sukurtume novatoriškus produktus. ES, Kinija ir kitos šalys mato perspektyvas dirbtinio intelekto srityje, tuo tarpu Lietuva dar neturi strategijos, kaip pasinaudoti šia technologine revoliucija, ir todėl nesame pajėgus iki galo išnaudoti narystės ES galimybes šiai sričiai vystyti.

Lietuva turi talentų, tačiau dažnai pritrūkstame prioritetų, kaip tuos talentus ir jų energiją geriausiai panaudoti. Didieji pasauliniai žaidėjai kasmet nusimato savo metų kryptis, kuriose žvelgia ne tik į kasdienius ūkinius klausimus, bet ir į technologines tendencijas bei iššūkius. Būdami mažesni, mes galime reaguoti greičiau ir tiksliau, tačiau tam turime pakilti aukščiau politinių rietenų ir praeities tyrimų komisijų. Tam reikia prioritetų, lyderystės ir bendro susitelkimo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)