ES siekia integruoti visas šalis į bendrą ir vieningą Europos energetikos rinką. 2015 metais ES pradėjo įgyvendinti Energetikos Sąjungos strategiją, kurioje, be kitų tikslų, numatytas ir laisvas energijos tekėjimas per valstybių sienas.
Anot Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (ACER), gerai veikianti, konkurencinga bendroji didmeninė dujų rinka kartu su vieninga Europos energetine rinka iš esmės pagerintų dujų tiekimo saugumą ir paskatintų konkurenciją tarp tiekėjų. Dėl to didmeninės dujų kainos ir jų skirtumai tarp šalių sumažėtų.
Vis dėlto vieninga Europos dujų rinka dar tik kuriama. Jei ji jau būtų veikianti, nebekalbėtume apie Rusijos dujų dominavimą. Iki sėkmingo vieningos Europos energetikos rinkos sukūrimo Vidurio ir Rytų Europos šalyse, įskaitant Baltijos valstybes, bus girdimas susirūpinimas, kad reikalingos patikimos alternatyvos vienam teikėjui, dažniausiai – rusiškoms dujoms.
Laukia dar daug darbo
Baltijos šalys turimą dujų infrastruktūrą paveldėjo iš Sovietų Sąjungos, o joms tapus nepriklausomomis, jų dujų tinklai nebuvo arba buvo tik iš dalies sujungti su likusia Europa.
Per pastaruosius 6 metus Vidurio ir Rytų Europos šalys įgyvendino įvairius projektus, kurie transformuoja regiono dujų rinką. Jais siekiama sukurti dujų tiekimo įvairovę ir pagerinti saugumą, didinant dujų srautų regione lankstumą ir mažinant priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Vis dėlto dar daug reikia nuveikti Vidurio ir Rytų Europos rinkas integruojant į Europos dujų rinkas. Baltijos šalims ypač svarbus dviejų projektų – jungties tarp Suomijos ir Estijos bei jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos – užbaigimas, kuriuos planuojama baigti atitinkamai 2019 m. ir 2021 m. Jungtys su ES valstybėmis leis Baltijos šalims prieiti prie dujų iš skirtingų šaltinių.
Konkurencija padeda sumažinti kainas
Pirkėjui priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kalbant apie bet kurį produktą ar paslaugą, beveik visada yra nepageidautina. Dujų atveju, vartotojams svarbus tiekimo saugumas, taip pat jie nori pirkti dujas konkurencingomis kainomis. Vienintelis tiekėjas gali padidinti dujų kainą, atskirais atvejais, netgi nutraukti jų tiekimą. Ar tai įvyks, priklausytų nuo daugelio ekonominių ir politinių veiksnių.
Galimybė gauti energiją iš skirtingų šaltinių, jei jie yra patikimi, gerina pirkėjo derybines pozicijas. Daugumai Vidurio ir Rytų Europos šalių alternatyvos Rusijos dujoms yra arba SGD terminalas, arba iš kitų ES šalių per jungtis vamzdynais tiekiamos dujos. Jei dujos iš šių šaltinių būtų tiekiamos mažesne kaina, tai skatintų jais pakeisti pagrindinį tiekėją, sumažinti didmenines kainas, o šią naudą galiausiai pajustų ir galutiniai vartotojai.
Vis dėlto, alternatyvūs dujų tiekimo šaltiniai automatiškai nereiškia mažesnių kainų. Jei SGD kaina didesnė nei vamzdynu tiekiamų dujų, atrodytų, kad nėra tiesioginės ekonominės paskatos pakeisti dujų tiekėją. Tokiu atveju sprendimas priklauso nuo kitų, su kainomis nesusijusių, veiksnių. Svarbu nepamiršti, jog saugumas ir tiekimo diversifikavimas gali turėti savo kainą.
Tad šalys, kurios stipriai priklauso nuo Rusijos dujų, kaip kad priklausė ir Lietuva, turėtų įvertinti du veiksnius, priimdamos sprendimą, ar statyti dujų importo infrastruktūrą, didinančią saugumą ir diversifikuojančią tiekimą, pavyzdžiui, SGD terminalą. Pirma, tai tiesioginis ekonominis projekto įvertinimas. Ir antra, netiesioginio ekonominio sverto nauda, kurią galima sukurti derybose su pagrindiniu tiekėju. Šis atsakymas gali padėti įsivertinti tiekimo išskaidymo ir saugumo priedą, kurį šalis yra pasirengusi mokėti.
Ekonominę naudą kuria šaltinių diversifikavimas
Europos pirkėjams SGD paprastai kainuoja brangiau nei vamzdynais tiekiamos dujos, parduodamos pagal ilgalaikes sutartis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Europos SGD terminalai šiuo metu nepilnai išnaudojami, kaip teigia Tarptautinės dujų sąjungos (International Gas Union) statistika.
Vis dėlto ten, kur vamzdynais perduodamų dujų tiekėjas yra monopolininkas, SGD terminalo statymas gali būti ekonomiškai pagrįstas, siekiant sukurti tiekimo alternatyvą.
Klaipėdos SGD terminalas akivaizdžiai padidino Lietuvos galimybę pasirinkti alternatyvius dujų tiekėjus. Šio projekto ekonominė nauda priklauso nuo atsakymo į klausimą, ar Lietuva moka mažesnę kainą už dujas, nei mokėtų jas pirkdama vien iš „Gazprom“?
Taip pat svarbu pažymėti, kad SGD terminalo ekonominė nauda turėtų išaugti, baigus statyti dujotiekio jungtis su kitomis Europos šalimis, nes per SGD terminalą bus galima tiekti dujas ir trečiųjų šalių rinkoms.
Dujos papildo atsinaujinančius šaltinius
Nors atsinaujinančių energijos šaltinių svarba Europoje auga, tačiau perėjimas prie jų užtruks. Ypač tai pasakytina apie Vidurio ir Rytų Europą – čia vis dar yra šalių, kurios elektros energijai gaminti naudoja anglį.
Kai yra sukurta veikianti infrastruktūra, palyginti nesudėtinga ir ekonomiškai efektyvu pereiti prie dujų, iš kurių gaminant elektros energiją į aplinką išmetama perpus mažiau CO2 nei naudojant anglį. Tuo labiau, kad atskiri regionai toliau plėtoja dujų tiekimo infrastruktūrą ir didina dujų prieinamumą.
Gamtinės dujos taip pat puikiai papildo atsinaujinančius energijos šaltinius – jomis varomos jėgainės gali būti naudojamos tuomet, kai vėjo jėgainės ar saulės moduliai energijos pagaminti negali.
Dėl to gamtinių dujų paklausa Europoje artimiausiais dešimtmečiais išliks, o iki 2030–2035 metų netgi šiek tiek išaugs.
