Vis dėlto tiek užsienio investuotojai, tiek lietuviško verslo atstovai ilgai diskutavo apie „Sodros“ įmokų „lubų“ poreikį ir galimą jų pozityvų poveikį siekiant mažinti šešėlį bei gerinti verslo aplinką šalyje. Ne išimtis buvo ir šių metų pradžioje Amerikos prekybos rūmų vykusiame susitikime su Finansų ministru p. Šapoka, kuriame verslo atstovai aiškiai išdėstė verslo poziciją apie „Sodros“ „lubas“ ir kitus siūlomus mokesčių reformos pertvarkymus.
Įvedus „Sodros“ įmokų „lubas“ Lietuvos mokestinė aplinka turės potencialo tapti patrauklesne užsienio investuotojams, nes esama sistema su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą Lietuvoje išaugina net iki 70 procentų. Pastebėta, kad „Sodros“ įmokos, taip pat kaip ir išmokos, turėtų būti ribojamos, o dabartinis modelis nėra nei teisingas, nei palankus mokesčių mokėtojams.
JAV investicijos Lietuvoje
2017 m. Lietuvai buvo išskirtiniai tuo, kad į šalį pavyko pritraukti tokių kompanijų kaip „Hollister“ ir „Booking.com“ projektus, kurie kartu planuoja sukurti apie 2000 darbo vietų bei stipriai prisidėti prie Lietuvos sėkmingų rezultatų Europos Sąjungos kontekste. Šiais metais Lietuva pritraukė JAV e. logistikos įmonę „Carggo“, rinkodaros technologijų lyderę „Bazaarvoice“ bei verslo komunikacijos įrangą kuriančią įmonę „Unify Square“.
Ne pirmus metus sėkmingai veikiančios JAV įmonės Lietuvoje, tokios kaip „Western Union Processing Lithuania“, „Mars Lietuva“ ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra įdarbinusios bendrai apie 4000 darbuotojų, puikiai iliustruoja JAV investuotojų susidomėjimą šalimi, kurioje beveik 84 proc. jaunų žmonių moka anglų kalbą ir beveik 56 proc. yra įgiję aukštesnį išsilavinimą. Investuotojai siekdami pritraukti šiuos talentingus darbuotojus yra linkę mokėti didesnius atlyginimus nei rinkos vidurkis, o kartu ir didesnius mokesčius valstybei. Ekspertų nuomone, „Sodros“ įmokų apribojimas yra būtinas tam, kad sistema būtų sąžiningesnė, tačiau didesnio GPM tarifo įvedimas „Sodros“ „lubas“ viršijančioms pajamoms ateityje gali atverti kelią dar labiau didinti mokesčių naštą dirbantiesiems.
Verta pastebėti, kad Vyriausybės tikslas užtikrinti mažiausius darbo jėgos mokesčius regione mums gali padėti tapti labiau konkurencingiems Europoje, kur tokia praktika nėra svetima daugeliui šalių, tačiau kartu su didesniais atlyginimais „ant popieriaus“ numatomi ir didesni mokesčiai. Belieka tikėtis, kad reforma nėra tik „popierinė“ ir ja nesiekiama iliustruoti „augančius“ atlyginimus ES ar EBPO šalių kontekste.
Reformos nauda
Iš pirmo žvilgsnio mokesčių sistema turi potencialo tapti aiškesne, ypač dėl darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų konsolidavimo. Neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) praplėtimas taip pat yra viena iš teigiamų šios reformos priemonių, kuri mažina mokesčius, ypač mažiau uždirbantiems Lietuvos gyventojams.
Pensijų pertvarkymas pasukti galvą privers ne vieną šalies gyventoją ir yra esminė šios reformos „wild card“ (liet. nenuspėjama korta). Ar pensijų kaupimą numesti ant mokesčių mokėtojų pečių yra protingas žingsnis, kuris iš esmės pakeis mūsų požiūrį į savarankišką pinigų kaupimą, sužinosime per ateinančius kelis metus, nebent tuo tarpu, žinoma, nebus pasiūlyta nauja mokesčių reforma.
Verslas nėra prieš pakeitimus, tačiau vykdomos reformos ar pertvarkos turi būti nuoseklios, besivadovaujančios konkrečia valstybės vystymo strategija.
