Reikia suvokti, kas yra tie streso testai, ir kad jie apima tik siaurus saugos aspektus – konkrečiai, gebėjimą reaguoti į ekstremalių gamtos įvykių, ilgalaikio energijos tiekimo praradimo ir kitų pavojingų avarijų atvejus. Net „teigiamas“ streso testo įvertinimas jokiu būdu nereiškia, jog instaliacija saugi. Pvz., visi pavojingi mums žinomi incidentai, įvykę Astrave, nepatenka į šių streso testų tyrimo akiratį. Kaip ir kitos problemos, tokios kaip Lietuvai ypač rūpestį kelianti aikštelės parinkimo vieta vos už 40 km nuo sostinės Vilniaus, lėktuvo katastrofos ar žmogiškos klaidos galimybės.
Visgi, net toks siauras tyrimas atskleidė tam tikras Astravo projekto problemas.
Iš to techninio žargono, kuris vyrauja paskelbtuose rezultatuose, akivaizdu, kad prieš projektuojant Astravo jėgainę, atliktas seisminių poveikių įvertinimas buvo per siauras. Įtarimai, jog reaktoriai galėjo būti suprojektuoti netinkamai šiai padidintos seisminės rizikos teritorijai, išlieka.
Potvynio rizika atrodo minimali, tačiau perteklinio lietaus ar pakilusio gruntinio vandens efektyvus pašalinimas nėra garantuotas.
Ypač nerimą kelia tai, kad elektros tiekimo sutrikimo atveju, alternatyvaus avarinio elektros energijos tiekimo galimybės gali būti nepakankamos.
Taip pat išvadose nuogąstaujama, kad rusų atominio saugumo standartai yra patvirtinti prieš Fukušimos katastrofą ir neatitinka dabartinių TATENOS standartų. Pavyzdžiui, projektuojant Astravą, nebuvo užtikrinta, kad sudėtingų avarijų – tokių kaip incidentai panaudoto branduolinio kuro baseinuose – suvaldymas atitiktų dabar galiojančią tarptautinę praktiką.
Ką daryti toliau? Lietuva privalo reikalauti, kad visos iškeltos problemos būtų atitinkamai sprendžiamos Baltarusijos valdžios iki paleidžiant elektrinę. To paties turi reikalauti ir Europos Komisija. Formaliai, Komisija neturi teisinių galių priversti baltarusius įgyvendinti ES ekspertų reikalavimus. Baltarusija streso testuose dalyvauja savanoriškai ir, reikia pripažinti, padarė gerą darbą, tarptautiniams ekspertams pristatydami save, kaip bendradarbiaujančią ir konstruktyvią pusę.
Tačiau ES turi rimtų netiesioginių svertų Baltarusijai. ES privalo aiškiai įvardinti, kad atliktų streso testų rezultatai 1) palieka daug neišspręstų abejonių, ir 2) iš principo savo apimtimi yra nepakankami daryti galutines išvadas apie elektrinės saugumą. ES santykiai su Baltarusija turi priklausyti nuo to, kaip Minskas įgyvendins šių streso testų rezultatus bei visas tarptautines branduolinės saugos normas ir rekomendacijas, įskaitant TATENOS standartus, Espoo ir Arhus konvencijos bei WENRA reikalavimus naujoms jėgainėms atlaikyti lėktuvo katastrofą. Astravas neabejotinai yra Maskvos geopolitinis projektas, tad pristabdyti jį galima tik sutelktomis pastangomis.
