Ši diskusija tapo puikia galimybe įvertinti paslaugų centrų sektoriaus Lietuvoje tvarumą. Kartu išaugęs dėmesys paslaugų centrams leidžia užduoti ir platesnį, tačiau retai aptariamą strateginį klausimą: kaip realizuoti didžiulį šio sektoriaus potencialą tolygiam Lietuvos ekonomikos vystymui?
Nerami visuomenės reakcija į „Barclays“ sprendimą yra suprantama. Šio britų banko paslaugų centras buvo viena ryškiausių viso sektoriaus Lietuvoje pažibų, tad sprendimas taip apriboti jo veiklą turi simbolinę ir emocinę reikšmę. Visgi nagrinėjant šį įvykį tampa akivaizdu, jog šio įvykio reikšmė ir yra tik emocinė: „Barclays“ sprendimas nekelia grėsmės Lietuvos paslaugų centrų sektoriaus tvarumui ir nėra sektoriaus sulėtėjimo pranašas.
Paslaugų centrų sektoriaus Lietuvoje tvarumą patvirtina tiek ilgalaikės rinkos tendencijos, tiek kitų investuotojų elgesys naujienų apie „Barclays“ akivaizdoje. Pirma, nuo 2007 m. įdarbinimas paslaugų centruose kasmet augo bent po 15 proc. Tai, jog sektoriaus augimas taip ilgai išlieka toks aukštas ir stabilus, reiškia, jog Lietuvos rinka dar toli nuo „persotinimo“. Antra, investuotojai plėtrą Lietuvoje planavo net ir žinodami apie galimą „Barclays“ sprendimą (rinka apie tai išgirdo dar 2016 m.). Trečia, Lietuvoje paslaugų centrus steigiantiems investuotojams kaštų optimizavimas šiandien tėra trečiasis veiksnys renkantis šią rinką. Užsienio kapitalui mūsų šalis pirmiausia patraukli dėl puikių produktyvumo rodiklių, aukštos darbo rinkos kokybės, išvystytos infrastruktūros ir palankios teisinės aplinkos. Šios Lietuvos patrauklumo savybės niekur nedings: iki šiol į Lietuvą atėję paslaugų centrai padarė didžiulį poveikį studentų Lietuvoje karjeros planams – nemažai jaunų žmonių renkasi aktualias specialybes, tad darbo rinka atsinaujins.
Trumpai tariant, Lietuvos paslaugų centrų rinkos stabilumu ir ilgalaikiu tvarumu abejoti neverta. Todėl tikrasis klausimas apie šio sektoriaus ateitį yra visai kitoks: kaip galima realizuoti paslaugų centrų ekonominį potencialą ir už Vilniaus ribų, užtikrinant, jog ir kiti Lietuvos regionai jaustų teigiamą šio sektoriaus poveikį ekonomikai bei visuomenei?
Kai kuriais atvejais rasti atsakymų į šį klausimą gana nesunku. Pavyzdžiui, Kaunas jau šiandien yra vertinamas kaip itin patraukli vieta steigti paslaugų centrus dėl didelės jaunų talentų populiacijos, gausių galimybių bendradarbiauti su akademinėmis institucijomis ir potencialo greitai įsitvirtinti vietinėje rinkoje. Iš tiesų, mąstant apie Kauną, svarbiausi du uždaviniai: realizuoti horizontalaus pritraukimo galimybę, kai vienų investuotojų sėkmė pritraukia kitus, ir aktyviai komunikuoti platesnį šio miesto patrauklumą bei potencialą.
Įvykdyti pirmąjį uždavinį nesunku parodant, jog tokių rinkos lyderių kaip „Intermedix“ sėkmė Kaune yra neatsitiktinė bei pasiekiama ir kitiems investuotojams. Tuo tarpu siekiant įvykdyti antrąjį būtina visapusiška komunikacijos strategija, kuri efektyviai išnaudotų Kauno populiarinimui palankias tarptautines platformas. Pavyzdžiui, gavęs 2022 m. Europos kultūros sostinės statusą, Kaunas susilauks didžiulio visos Europos dėmesio: tai puiki galimybė parodyti, jog šis miestas yra patrauklus ir verslui, ir gyventojams, kad jis kultūriškai turtingas, įdomus, palankus dirbti bei gyventi.
Nors kiti miestai šiuo metu dar neturi tokio ryškaus potencialo kaip Kaunas, galimybių juose plėtoti paslaugų centrų sektorių yra itin daug. Čia verta paminėti Panevėžio patirtį. Šis miestas pirmasis po Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos trijulės prisitraukė paslaugų centrą – septynioms kompanijoms šešiose šalyse finansų apskaitos paslaugas teikiantį UAB „Prie Nevėžio“. Šį paslaugų centrą įkūrė Danijos alaus pramonės kompanija „Royal Unibrew“, kuriai taip pat priklauso ir mieste veikianti alaus darykla „Kalnapilis“. Panevėžio istorijoje galima atrasti ir plačiau taikomą principą, kai paslaugų centro veikla susieta su investicijomis į pramonę. Lietuvos regionai yra gana patrauklūs pramonės vystymui, o valstybės institucijos yra parengusios rimtas pramonės investicijų pritraukimo į regionus programas. Jeigu šių iniciatyvų rėmuose būtų sudaromos palankios sąlygos šalia pramonės centrų steigti ir juos aptarnaujančius paslaugų centrus, pastarieji galėtų pamažu atrasti Lietuvos regionus.
Panevėžio pavyzdys yra sektinas ir dėl kitos priežasties. Mieste veikia aktyvios piliečių ir verslo lyderių iniciatyvinės grupės, kurios rūpinasi Panevėžio ekonominiu ir kultūriniu patrauklumu. Konkrečiai investicijų pritraukimo klausimu pažymėtina miesto alumnų grupė, kurią sudaro tarptautinę sėkmę pasiekę profesionalai, jų kiekvienas veikia kaip ekonominis miesto ambasadorius skirtingose rinkose. Skatinant tokias pilietines iniciatyvas ir užtikrinant efektyvų jų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis įmanoma užtikrinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų pritraukimą į Lietuvos regionus. Jei tinkamai subalansuosime šiandien vykstančią diskusiją, svarbią tokių investicijų grupę galės sudaryti ir paslaugų centrai.
