Tačiau operatyvieji eksporto rodikliai kol kas išlieka labai geri. Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandžio mėnesį Lietuvos eksportas per metus išaugo 4,4 proc. Tačiau tai lėmė prastesni „Orlen Lietuva“ eksporto rezultatai, nes prekių be mineralinių produktų eksportas buvo 9,6 proc. didesnis nei atitinkamu pernai metų laikotarpiu. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką, augo itin sparčiai 11,2 proc.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais augo beveik visų stambiausių Lietuviškos kilmės prekių grupių eksportas. Pirmąjį ketvirtį dviženkliais tempais kilo chemijos pramonės eksportas (12 proc.), plastikų ir gumos pardavimai išorės rinkose didėjo 16 proc., mechaninių ir elektros įrenginių eksportas šoktelėjo net 17 proc, netauriųjų metalų ir jų gaminių eksportas buvo 12 proc., o maisto, gėrimų ir tabako gaminių eksporto apimtys – 9,5 proc. didesnės nei pernai. Lėčiau nei pernai augo medienos pramonės eksporto kategorija (4 proc.). O žemės ūkio, tekstilės ir statybinių medžiagų eksporto kategorijos per pirmuosius šių metų mėnesius fiksavo kuklesnes eksporto apimtis nei pernai.
Vis tik žvalgantis į ateitį, yra keletas rimtų rizikos žininių, galinčių neigiamai paveikti eksporto tendencijas ateityje. Nerimą kelia mūsų kertinės rinkos – ES – atsigavimo tvarumas. Šių metų pirmaisiais mėnesiais regiono pramonės atstovų lūkesčiai nuolat prastėjo, jau keletą mėnesių iš eilės traukiasi naujų gamybos užsakymų skaičius Vokietijoje, politiniai neramumai Pietų šalyse ir jautri finansų rinkų reakcija temdo jų vietos verslo plėtros ir investicijų planus, o visa tai vainikuoja JAV prezidento užgaida pažaisti prekybos karus, galinti turėti rimtų pasekmių pasaulinės prekybos pulsui.
Yra ir rimtų vidinių iššūkių – darbo kaštai pastaruoju metu Lietuvoje kyla sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų. Darbuotojų trūkumas ir dviženkliais tempais kylantys atlyginimai – vienas rimčiausių Lietuvos eksportuotojų konkurencingumo išbandymų.
Esant tokiam darbo kaštų spaudimui bei atšokus naftos kainoms, kurios veikia daugelio gamybos išteklių ir žaliavų vertes, išlikti patraukliu tarptautinės rinkos žaidėju darosi vis sunkiau. Sprendimas – investicijos į efektyvumo didinimą, technologinį atsinaujinimą, aukštesnį našumą ir automatizaciją. Tačiau investuojame per mažai. ES rikiuotėje pagal produktyviųjų investicijų santykį su BVP laviruojame ties ES vidurkiu (4.4 proc.), greta tokių pažangių valstybių, kaip Nyderlandai (4,1 proc.) ir Vokietija (4,8 proc.). Tačiau mums iki šių šalių pažangumo lygio dar labai toli, privalome vytis daug sparčiau investuodami į technologinį atsinaujinimą daug didesnę BVP dalį, kaip tai daro Čekija (8,4 proc.), Slovakija (7 proc.), Bulgarija (7 proc.), Vengrija (6,5 proc.) ir Estija (6,2 proc.).
