Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Irdaiva“ ir PST susitarė bendrai dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose, nors turėjo realią galimybę dalyvauti juose savarankiškai. Tokiu būdu įmonės sumažino pasiūlymų, iš kurių gali rinktis perkančioji organizacija, skaičių. Už šį konkurenciją ribojantį susitarimą bendrovėms skirtų baudų suma viršija 12 milijonų eurų.
Tikslas – didinti konkurenciją viešuosiuose pirkimuose
Po tokio Konkurencijos tarybos sprendimo nereikėtų galvoti, kad bauda gresia bet kuriai įmonei, dalyvaujančiai viešajame pirkime kartu su partneriais. Konkurencijos teisės reikalavimai nepanaikina Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos galimybės teikti bendrą pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Bendras įmonių dalyvavimas gali būti labai naudingas perkančiajai organizacijai, nes būtent tokiu būdu mažesnės įmonės, neturinčios reikalingos patirties, kompetencijų ar pajėgumų dalyvauti pirkime atskirai, gali kooperuotis ir pateikti pasiūlymą. Taigi, taip padidėja konkurencija viešajame pirkime ir perkančioji organizacija gali rinktos iš didesnio skaičiaus konkuruojančių pasiūlymų.
Vis dėlto, įmonėms svarbu įvertinti, ar jų bendradarbiavimas viešuosiuose pirkimuose tam tikrais atvejais nelems draudžiamo konkurencijos ribojimo.
Jei gali dalyvauti savarankiškai, jungtis nevalia
Jeigu įmonės, turinčios realią galimybę dalyvauti viešajame pirkime su savarankiškais pasiūlymais, nusprendžia bendradarbiauti ir vietoj kelių atskirų pasiūlymų pateikti vieną bendrą, jų tarpusavio konkurencija apribojama. Tokius konkurenciją ribojančius susitarimus draudžia Konkurencijos įstatymas. Įmonių galimybės atskirai dalyvauti konkrečiame pirkime (ar pirkimuose) vertinamos atsižvelgiant į teisinį ir ekonominį situacijos kontekstą, jungtinės veiklos sutarties nuostatų turinį ir kitas konkrečiai situacijai svarbias aplinkybes.
Kai nauda vartotojams nusveria antikonkurencines pasekmes
Savarankiškais pasiūlymais galinčios konkuruoti įmonės bendrą dalyvavimą pirkime galėtų pateisinti nebent, jeigu tokio bendradarbiavimo nauda vartotojams nusvertų jo antikonkurencines pasekmes. Įmonės, norėdamos pasinaudoti tokia išimtimi, turi turėti aiškius ekonominius susitarimo naudos vartotojams įrodymus. Kriterijus, pagal kuriuos vertinama išimties taikymo galimybė, detalizuoja Konkurencijos įstatymas.
Kas žinotina tiekėjams?
Tiekėjams, ketinantiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose jungtinės veiklos sutarčių pagrindu, visų pirma svarbu įsivertinti savarankiško dalyvavimo galimybę. Jeigu tokia galimybė realiai egzistuoja, o bendradarbiavimas su konkurentu yra tik patogesnis, mažiau pastangų iš įmonės reikalaujantis dalyvavimo viešajame pirkime būdas, tai gali lemti didelę konkurencijos teisės reikalavimų pažeidimo riziką. Įmonės neturėtų naudotis jungtinės veiklos sutartimis kaip priemone apriboti tarpusavio konkurenciją.
Šiuos ir kitus aktualius viešųjų pirkimų klausimus aptars ir siūlymus bei rekomendacijas, kaip spręsti kylančias problemas vykdant viešuosius pirkimus, pateiks Lietuvos aukščiausiojo teismo, Vilniaus savivaldybės, Konkurencijos tarybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos statybininkų asociacijos ir kitų stambiųjų tiekėjų atstovai konferencijoje „Kaip nepasiklysti viešųjų pirkimų labirintuose“. Perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams skirta konferencija vyks š. m. sausio 31 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Konferencijos moderatorė – advokatė Jolita Rima Puškorienė.
Daugiau informacijos apie konferenciją čia.
