Pasikeitęs Administracinių nusižengimų kodeksas numato sugriežtintą atsakomybę už viešųjų pirkimų pažeidimus ir didesnes baudas. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma už nedidelius, nežymius VPĮ nuostatų pažeidimus, tačiau jeigu veika jau yra sunkesnė, padaroma žymi materialinė žala, tada praktikoje pradedami ikiteisminiai tyrimai dėl VPĮ pažeidimų ir paprastai šiuo atveju kalbama apie baudžiamuosius nusižengimus bei nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Tai gali būti kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas ar tarnybos pareigų neatlikimas.

Naujovė taip pat yra ta, kad nuo praeitų metų birželio įsigaliojo pakankamai daug Baudžiamojo Kodekso (BK) pakeitimų, kurie buvo priimti pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų rekomendacijas. Būtent į šias rekomendacijas ir buvo atsižvelgta, nes Lietuva siekia tapti šios organizacijos nare.

Naujosios BK nuostatos reglamentuoja situacijas, susijusias su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis, o VPĮ pažeidimai dažniausiai ir yra susiję būtent su tokiomis veikomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauji minimalaus gyvenimo lygio (MGL) kriterijai. Jei iki to laiko MGL buvo 37,66 eurų, tai dabar MGL siekia 50 eurų. Būtent MGL dydis atriboja administracinį nusižengimą ir baudžiamąjį nusižengimą pažeidžiant VPĮ. Jei bus piktnaudžiaujama arba netinkamai atliekamos tarnybinės pareigos ir žala viršys 12500 eurų, bus galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę. Baudų dydžiai už administracinius pažeidimus taip pat keičiasi priklausomai nuo pasikeitusio MGL dydžio.

Aptartos BK nuostatos netaikomos atgaline tvarka. Jei pažeidimai padaryti praeitais ar ankstesniais metais, galioja buvusieji MGL dydžiai, nauji atgal netaikomi.

Kalbant apie teismų praktiką VPĮ pažeidimų srityje, galime konstatuoti aiškią tendenciją, kad bylų, kuriose asmenys kaltinami dėl VPĮ pažeidimų (piktnaudžiavimo ar tarnybos pareigų neatlikimo), yra mažiau, jei nenustatytas aiškus didelės materialinės žalos požymis.

Anksčiau kalbėjome, kad didelė problema, jog į teismus perduodamos bylos, nenustačius didelės turtinės žalos požymių. Tokiais atvejais teismai dažniausiai priimdavo išteisinamąjį nuosprendį. Šiuo metu galime pasakyti, kad tokių bylų į teismus jau neperduodama, nors atskirų atvejų pasitaiko, kai piktnaudžiavimas ir dokumentų klastojimas, net ir nesant nenustatytam didelės turtinės vertės požymių, konstatuotas kaip baudžiamasis nusikaltimas ir asmenys buvo pripažinti kaltais.

Apžvelgiant teismų praktiką galima pasakyti, kad VPĮ pažeidimų bylose dažniausiai kaltinami savivaldos lygmens institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai, kurie priima sprendimus dėl viešųjų pirkimų. Taip pat tai būna kaltinami ir valstybinių įmonių vadovai ar atsakingi darbuotojai. Yra teismuose išnagrinėtų bylų, kai rangovai ir viešųjų pirkimų laimėtojai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinti kaltais dėl tokių veikų. Tuo tarpu labai reti atvejai, kai baudžiamasis persekiojimas dėl VPĮ pažeidimų vykdytas aukštesnio lygmens politikams ar Vyriausybės lygmens valstybės tarnautojams.

Šiuos ir kitus aktualius viešųjų pirkimų klausimus aptars ir siūlymus bei rekomendacijas, kaip spręsti kylančias problemas vykdant viešuosius pirkimus, pateiks Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Vilniaus savivaldybės, konkurencijos tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, stambiųjų tiekėjų atstovai konferencijoje „Kaip nepasiklysti viešųjų pirkimų labirintuose“. Perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams skirta konferencija vyks š. m. sausio 31 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Konferencijos moderatorė – advokatė Jolita Rima Puškorienė.

Daugiau informacijos apie konfereniją