KT sprendimas sudėjo visus taškus ant „i“. Viliamės, kad dabar situacija sparčiai judės į gerąją pusę – toks sprendimas pažeidėjams duos ženklą kuo sparčiau taisyti situaciją bei imtis aktyvaus bendradarbiavimo su autorių ir atlikėjų teises atstovaujančiomis kolektyvinio administravimo asociacijomis. Viešai muzikos įrašus skelbiantys verslininkai (kavinės, prekybos centrai ir kt.) turėtų suskubti įvertinti situaciją ir pasirūpinti, kad atlyginimas už muzikinių kūrinių naudojimą būtų mokamas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
KT gruodžio 1 d. paskelbė nutarimą dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Pažymėta, kad ši įstatymo dalis neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
KT pripažino, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnio 3 dalis, pagal kurią teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, galėjo priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
KT patvirtino, kad kolektyvinio administravimo asociacijos ir savarankiškai savo teises ginantys autoriai ar atlikėjai nėra tapatūs ir jie nelaikytini priklausančiais tai pačiai subjektų grupei. Jie iš esmės skiriasi, be kita ko, tuo, kad kolektyvinio administravimo asociacijos, kaip specifinis subjektas, savanoriškumo pagrindu jungia atskirus autorius, atlikėjus, kitus autorių teisių ir gretutinių teisių subjektus ar jų susivienijimus ir atstovauja jų interesams, kolektyviai administruodamos ir gindamos joms patikėtas turtines teises, be kita ko, tais atvejais, kai individualus kai kurių autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas ar gynimas nėra veiksmingas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas galimas ir atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais apskaičiavimo mechanizmai gali skirtis priklausomai nuo to, kas ir kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į teismą dėl jo priteisimo. Pagal Konstitucijai neprieštaraujančiu pripažintą reguliavimą, kai dėl pažeistų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo šių teisių subjektai į teismą kreipiasi savarankiškai, teismas gali spręsti dėl priteistino atlyginimo dydžio (iki dviejų kartų didesnio atlyginimo, nei būtų sumokėta pagal licenciją, jei būdavo nustatoma pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas); tuo tarpu kai dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais kreipiasi kolektyvinio administravimo asociacija, teismas bet kuriuo atveju privalo priteisti du kartus didesnį atlyginimą, nei būtų sumokėta pagal licenciją, nebent, kaip paaiškino Konstitucinis teismas, bylą nagrinėjantis teismas turėtų pagrindo konkrečioje byloje nuo šios taisyklės nukrypti.
Į KT kreipėsi Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) reikalavo sumokėti autoriams už viename iš prekybos centrų viešai skelbiamus muzikinius kūrinius. Už tai, kad parduotuvėse buvo skelbiami muzikos kūriniai, LATGA-A prašė autoriams priteisti beveik 10 tūkst. eurų atlyginimą bei palūkanas, žyminį mokestį ir su bylinėjimuisi susijusias išlaidas. Atsakovai kategoriškai nesutiko su pareikštomis pretenzijomis ir teigė, kad muzikos kūriniai parduotuvėse skambėjo teisėtai, o autoriams buvo mokamas jiems priklausantis autorinis atlyginimas.
