Praėjusią savaitę, kaip niekada iki šiol, daug kalbėjome apie ketvirtąją pramonės revoliuciją. Tai tema, apie kurią kiekvienas mūsų turi žinoti vis daugiau, ir galvoti apie pasikeitimus, kurie mūsų laukia. Daug kalbėjome apie pokyčius, kurie per ateinančius keliolika metų radikaliai pakeis mūsų supratimą apie tai, kaip mes gaminame, dirbame, pramogaujame, ilsimės ir bendraujame. Ketvirtoji pramonės revoliucija pasižymi trimis bruožais – greičiu, apimtimi ir sisteminiu poveikiu, t. y. praktiškai visos mūsų gyvenimo sritys bus paveiktos ateinančių technologinių pokyčių.

Pasaulis nestovi vietoje – stipriausios ekonomikos skuba užsiimti vietas technologinių pokyčių pirmūnų lentelėse. Pavyzdžiui, Kinija, kurios apibūdinime iki šiol dominavo du naratyvai – nukopijuota ir pagaminta Kinijoje, o kaina atitinka kokybę. Šiandien Kinija jau tampa pirmaujančia inovacijų, apimančių sritis nuo superkompiuterių iki genų inžinerijos, valstybe.

Jos rinka ir vystymosi greitis metą iššūkį visam pasauliui, o investicijos į šiuolaikines technologijas tikrai įspūdingos: vien mobiliųjų atsiskaitymų apimtys 2016 m. viršijo 8,6 trilijonų JAV dolerių (palyginimui: JAV – 11,2 mlrd.), Kinijos investicijos į fintechą praėjusiais metais viršijo 7,1 mlrd. JAV dolerių (palyginimui: JAV – 5,3 mlrd., JK – 1,8 mlrd., Vokietija – 1,8 mlrd.).

Mes matome, kaip Kinija stiprėja investuodama ir į dirbtinį intelektą, švietimą bei kitas mokslo sritis. Ji lipa ant kulnų pirmaujančioms ekonomikoms, o Europa stipriai atsilieka ir pralošia konkurencinę kovą dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV ir Kinijai. Naujausias PricewaterhouseCoopers tyrimas, įvertinantis 33 stipriausių pasaulio ekonomikų 25-erių metų perspektyvą, taip pat nieko gero Europai nežada – ES valstybės dėl biurokratijos, nesusikalbėjimo ir senėjimo savo vietą užleis Azijos šalims, pirmiausia Kinijai ir Indijai.

Ketvirtoji pramonės revoliucija suteikia Europai neribotas galimybes pereiti į kokybiškai naują gamybos, paslaugų ir aptarnavimo lygmenį, bet kyla klausimas, ar esame tam pasiruošę? Pagreitį ES valstybėms šiandien gali suteikti biurokratinės naštos mažinimas, investuoti į technologinius pokyčius skatinanti mokestinė sistema, darbo santykiai ir šiuolaikinė švietimo sistema. Prof. K. Schwabas savo kalbose Lietuvoje ne kartą pabrėžė, kad šalia ketvirtosios pramonės revoliucijos mums reikalinga ir švietimo revoliucija. „Šios technologinės revoliucijos akivaizdoje švietimo sistema turi iš esmės pasikeisti. Mums reikalingas švietimas 4.0. Ar pas jus mokykloje privalomas programavimas? Ne? O turėtų“, – ar išgirs šią rekomendaciją tie, nuo kurių priklauso švietimo sistemos pokyčiai?

Mums reikia suprasti elementarią tiesą – ne pasaulis taikysis prie mūsų, o mes turime prisitaikyti prie vykstančių pasaulio pokyčių. Tik išnaudodami technologijų teikiamas galimybes mes galime tapti labiau konkurencingais, augti greičiau ir užtikrinti tvarią mūsų valstybės plėtrą. Tokias galimybes liudija ir Australijos vyriausybės atlikta studija apie ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamas galimybes valstybės augimui ir efektyvumui. Tyrimas parodė, kad šiandienos ir ateities technologiniai pasiekimai sveikatos srityje gali sumažinti sąnaudas 8–12 proc., pakelti į kitą lygį ligų diagnostiką ir gydymo kokybę, o viešojo sektoriaus išlaidas tai leistų sumažinti 4–15 proc. Įsivaizduokime, kokios galimybės atsivertų Lietuvai, jeigu viešasis sektorius investuotų į skaitmeninį raštingumą, technologijas ir t. t.

Ketvirtoji pramonės revoliucija „mažina Žemės rutulį“ – pasaulis tampa globalus, nyksta sienos, atstumai jau praranda savo iki šiol buvusią reikšmę. Ateina nauja tendencija – pradeda dominuoti ne valstybės, o megamiestai. Akivaizdu, kad per artimiausius 20 metų pasaulį valdys 50 stipriausių miestų konglomeratai. Miestais-magnetais, sugebančiais pritraukti kapitalą ir kūrybingus žmones, taps Singapūras, Dubajus, Tokijas, Šanchajus, Londonas, Niujorkas, San Franciskas.

Šias mažėjančio pasaulio tendencijas liudija ir jaunų žmonių požiūris – beveik 41 proc. apklaustųjų (amžius iki 31 m.) save įvardino Žemės planetos gyventojais, o apie nacionalinį identitetą kalbėjo tik 13 proc. apklaustųjų. Jaunimo mąstysena ir pasaulio suvokimas globalėja – 80 proc. apklaustųjų yra pasiruošę keisti šalį dėl karjeros ir įdomaus darbo.

Turime nepamiršti, kad mūsų jaunoji karta, kuri per ateinančius 10--25 metus kurs ir įgyvendins savo sumanymus, pasaulį mato jau visiškai kitaip. Jaunimas turi didžiulę pozityvią energiją ir tik klausimas, ar sugebėsime ją nukreipti kūrybai. Šio jaunimo nuomone, išsprendus korupcijos, pajamų nelygybės ir švietimo problemas, būtų galima paspartinti ekonomikos ir visų kitų sričių augimą. Jų nuomone, valstybės turi investuoti į technologinius pokyčius švietime, sveikatos sritį, pramonę, energetiką ir infrastruktūrą, nes tai joms suteiks visiškai kitos kokybės galimybes.

Ir kaip visame tame paveiksle atrodo Lietuva? Paskutinis Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas rodo, kad kelis metus nuosekliai augę, šiemet pagal konkurencingumo indeksą nukritome šešiomis pozicijomis iš 35 vietos į 41. Ir ne todėl, kad sustojome arba kažką darome blogai, bet tai yra labai rimtas įspėjamasis ženklas, kad kiti bėga greičiau ir reformas įgyvendina sparčiau, o mes kol kas nespėjame į tą spartuolių traukinį. Mus žemyn tempiantys rodikliai priklauso nuo viešo sektoriaus efektyvumo: 31-a pozicija nukritome dėl mokestinių paskatų investicijoms netobulumo, iš 15-tos į 19-tą – su švietimu susijusiose srityse. Iš vienuolikos verslui svarbių indikatorių, pagal kuriuos Lietuvos vertinimas per 5 metus blogėjo, pusė susiję su švietimu. Ir kaip mes atrodome su savo struktūrinių pokyčių bėdomis, apie kurias verslas kalba jau ne vienerius metus: valstybės reguliavimo našta – 97 vieta (iš 150 valstybių), paskatos investuoti – 99 vieta, šalies gebėjimai pritraukti ir išlaikyti talentus – 117 vieta, mokestinių paskatų dirbti efektas – 121 vieta.

Kalbant apie Lietuvos situaciją, į akis krenta dar viena rimta problema, apie kurią kalbame labai mažai. Legatum institutas Londone atliko pasaulio šalių gerovės indekso tyrimą. Lietuva pagal savo bendruomeniškumą, socialinius ryšius, piliečių dalyvavimą šalies valdyme iš 150 tirtų valstybių užima 125 vietą. Mes pagal savo socialinius ryšius, gebėjimą komunikuoti vieni su kitais, požiūrį į savo dalyvavimą valstybės gyvenime esame šalia Džibučio ir kt.

Klausimų tik daugėja: ar pradėsime švietimo sistemos reformą, užtikrinančią, kad į gyvenimą ateitų aktyvūs ir kūrybingi žmonės? Ar viešasis sektorius pagaliau pasinaudos technologijų teikiamomis galimybėmis ir įgyvendins pertvarkas, kad valstybės valdymas būtų pigesnis ir efektyvesnis? Ar mūsų visuomenė sugebės persitvarkyti? Ar sugebėsime eiti koja kojon su ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiais?

Aš tikiu, kad Lietuva turi ateitį. Bet ateitis priklauso tik nuo mūsų. Ar telksis visuomenė modernios valstybės kūrimui, suvokusi kad politikai ir biurokratai nepajėgūs to padaryti vieni?Jungas yra pasakęs, kad visuotinių problemų neįmanoma išspręsti pakeitus įstatymus ar konstitucijas. Gyvenimas keičiasi, kai pavienis žmogus pakeičia savo elgseną. Ar valstybės elitas, suprasdamas ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamas galimybes, telksis modernios valstybės kūrimui? Ar mes rasim laiko ir noro eiti į visuomenę ir kalbėtis su ja, kad mūsų žmonės taptų atsparesni vis didėjančiai ir augančiai populizmo bangai, ar liksim tik savo kiemo rūpesčiais gyvenantys kaimynai? Atsakyti galime tik mes patys.