TVF, ES ir Graikija nebeslepia nesutarimų dėl šiuo metu vykdomos jau trečiosios Graikijos gelbėjimo programos.
TVF manymu, Graikijai būtinas skolos naštos sumažinimas, bet ES tam prieštarauja. Nors paskutinę akimirką Graikijos bankroto išvengti pavyko, tačiau klausimas „Kiek ilgai?“ akivaizdžiai tvyro ore.
Kaip sekasi Graikijai?
Šalies ekonomikai bene dešimtmetį esant apimtai stagnacijos arba recesijos, nesunku suprasti, kodėl tik 2 proc. Graikijos gyventojų savo šalies ekonominę padėtį vertina teigiamai. Negatyvias nuotaikas šalyje dar labiau stiprina bankų sektoriaus problemos – kone pusė šalyje suteiktų paskolų galimai bus negrąžintos.
Tai prasčiausias rodiklis visoje ES. Graikams, kurių daugiau negu penktadalis – bedarbiai, girdint apie tolesnius griežto taupymo planus ir tai, jog dviženklis nedarbo lygis greičiausiai išbus iki 2040 m., auga nepasitikėjimas tiek nacionalinėmis, tiek ir ES institucijomis, kurios, anot graikų, prisideda prie prastėjančio jų gyvenimo.
Nepasitenkinimo esama padėtimi prideda ir neapibrėžtumas, kylantis iš diskusijų tarp pagrindinių šalies kreditorių – ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Galime prisiminti, kaip savo nepasitenkinimą išreiškė Graikijos radikalai: šių metų kovo mėn. vokas su sprogstamuoju užtaisu pasiekė TVF būstinę Paryžiuje. Išvakarėse panašaus turinio vokas buvo pristatytas ir Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaeublei.
Žinoma, galima sakyti, jog padėties nereikia piešti tik juodomis spalvomis. Pastaraisiais mėnesiais spaudoje vis sušmėžuoja pozityvios naujienos iš šios pietinės euro zonos valstybės, tačiau tos naujienos dažnu atveju kelia daugiau klausimų negu pateikia atsakymų. Vargu ar artimiausioje ateityje galime tikėtis konsensusu grįsto ilgalaikio sprendimo Graikijos klausimui.
Kaip viskas vyko iki šios vasaros
2015 m. vasarą patvirtintą naująją Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansais grįstą Graikijos gelbėjimo programą lydėjęs optimizmas gana greitai išblėso. Ekonominė situacija šalyje nesitaisė pakankamai sparčiai, o Graikijos politikai nebuvo linkę aklai laikytis Briuselio koridoriuose prisiimtos reformų darbotvarkės.
Tarptautiniams skolintojams nerandant bendro recepto, kaip gaivinti Graikijos ekonomiką, jau trečioji Graikijos gelbėjimo programa ėmė strigti. Viena pagrindinių priežasčių – TVF abejonės dėl prisijungimo prie programos. TVF, stebėdamas padėtį iš šalies, negailėjo kritikos dėl dalies Graikijai ES institucijų priskirtų įsipareigojimų.
TVF teigė, kad Graikijos skola yra netvari, o dabartinė Europos stabilumo mechanizmo ESM programa šios problemos iš esmės nepadeda spręsti ir yra būtina skolos restruktūrizacija. Anot TVF, prie lėto ekonomikos atsigavimo taip pat prisideda ir per ilgai užsitęsusi taupymo politika. Todėl reikalingas darnesnis požiūris į viešųjų finansų efektyvinimą, kuris prisidėtų užtikrinant ekonomikos augimą.
ES institucijų atstovai bei didžiųjų euro zonos šalių finansų ministrai reiškia susirūpinimą dėl TVF bandymų spausti ES, kad ji pritartų skolos mažinimo priemonėms. ES savo poziciją argumentuoja teigdama, kad Graikija, žinodama apie galimą savo skolų nurašymą, mažins reformų vykdymo apsukas, o ES šalių vyriausybės turės teisintis savo rinkėjams dėl nuolaidžiavimo graikams.
Pastarųjų mėnesių įvykiai
Nesutarimai tarp ES, TVF ir Graikijos apogėjų pasiekė šios vasaros pradžioje, iki didžiųjų Graikijos mokėjimų kreditoriams vykdymo likus keliems mėnesiams. ES ir TVF principingai laikantis savo ekonominių rodiklių vertinimo ir ignoruojant kitos pusės pateikiamus skaičiavimus, politiniuose kuluaruose vėl pradėta kalbėti apie galimą Grexit scenarijų.
Vis dėlto birželio–liepos mėn. derybose įvyko postūmis – euro zonos finansų ministrai pritarė dar vienai Graikijai skirtai finansinei injekcijai, o TVF patvirtino Graikijos rezervinį susitarimą pasitelkdamas daugiau nei tris dešimtmečius netaikytą priemonę – „Pritarimą iš principo“. Pastarasis lig tol buvo skirtas menkiau išsivysčiusių šalių (pvz., Zambija, Madagaskaras, Meksika, Argentina ir kt.) ekonominio stabilizavimo programoms vykdyti. Paprastai pasiekus tokio pobūdžio pritarimą programai TVF vykdomojoje valdyboje, realiam Fondo įsitraukimui (savo finansais) būdavo skiriama 30 dienų. Vis dėlto Graikijos atveju konkretus laiko limitas nebuvo nustatytas.
Kyla paprastas klausimas: kas lėmė tokią įvykių raidą? Ar ES pakeitė požiūrį į esminį ginčų klausimą – skolos restruktūrizavimą, dėl kurio TVF kritikavo ES? Atsakymas šiuo atveju gana paprastas – ne.
Labiausiai tikėtina, kad tokią šios vasaros įvykių raidą lėmė dvi priežastys: a) nenoras kelti sumaištį rinkose prieš vykstant nacionaliniams rinkimams Vokietijoje; b) būtinybė gauti dar vieną paskolą, kad Graikija išvengtų šią vasarą artėjusio bankroto.
Kas daugiausia laimėjo iš tokio įvykių scenarijaus? Greičiausiai Vokietija, kuri sugebėjo suvaldyti, atrodytų, nevaldomą situaciją, gauti TVF pritarimą programai nukeliant diskusijas dėl Graikijos skolų nurašymo neribotam laikui ir ramiai laukti nacionalinių rinkimų.
Ko tikėtis ateityje?
Naujo postūmio dabartinės programos derybose galima tikėtis baigiantis ESM programai (2018 m. rugpjūčio mėn.) ir būtinai – jei Graikija sėkmingai įvykdytų prisiimtą reformų darbotvarkę. Vis dėlto, jei iki kitų metų rugpjūčio mėn. nebus priimtas susitarimas, tenkinantis visas derybų puses ir nuraminantis rinkas, Graikijos galimybės savo jėgomis skolintis kitąmet gali tapti minimalios.
Įvykus tokiam scenarijui, kitų metų antrojoje pusėje dar viena Graikijos programa gali būti neišvengiama. Nereikėtų per daug pozityviai vertinti ir šių metų liepos 25 d. Graikijos pirmą kartą per 3 metus vykusio skolinimosi tarptautinėse finansų rinkose, išleidžiant 3 mlrd. eurų vertės 5 metų trukmės obligacijų emisiją. Nors Atėnai tai pristatė kaip didžiulį laimėjimą, Graikija pasiskolino beveik 4 kartus brangiau, nei šiuo metu gali skolintis kita krizės stipriai paveikta šalis – Portugalija.
Verta paminėti ir tai, kad, vykdydama ESM programos sąlygas, Graikijos vyriausybė įsipareigojo dėl 2 proc. BVP fiskalinės konsolidacijos 2019–2020 m. Vienas iš taupymo šaltinių – pensijų įšaldymas 2019–2022 m. bei trečdaliu sumažintas neapmokestinamas metinis pajamų dydis.
Naujosios fiskalinės priemonės įsigalios prieš 2019 m. vyksiančius nacionalinius rinkimus Graikijoje. Atsimenant tiek 2015 m. vykusius rinkimus, tiek 2016 m. pabaigoje išmokėtas tryliktas pensijas, galima tik spėlioti, kokiais šūkiais Graikijos politikai šį kartą bandys patraukti rinkėjus į savo pusę ir kokią įtaką šalies ekonomikai tai turės.
2015 m. rugpjūčio 19 d. ESM valdytojų taryba pritarė naujai – iki 86 mlrd. eurų (šiuo metu išmokėta 39,4 mlrd. eurų) – Graikijai skirtai trejų metų ESM programai. Iš viso Graikijai iš Europos fondų nuo 2011 m. jau pervesta 173,5 mlrd. eurų.
