V. Benkunsko nuomonę skaitykite čia.
Tiek aš, tiek mano atstovaujami Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmai bijo kelių dalykų, susijusių su Vilniaus daugiabučių administravimo revoliucija, kurią sumanė sostinės savivaldybė. Bet apie juos – vėliau.
Priminsiu, kad savivaldybė užsimojo organizuoti masinę daugiabučių namų administratorių atranką. Atranka bus organizuojama, nors tokios paslaugos nei vilniečiai, nei administratoriai savivaldybės neprašė. Atranka bus organizuojama už gyventojų pinigus, tam į orą bus išmesta apie 2 mln. eurų iš Vilniaus biudžeto.
Ne baugina, o stebina
Daugiau šioje istorijoje yra dalykų, kurie ne baimina, o nuoširdžiai stebina.
Kodėl valdininkai mano, kad gyventojai nėra įgalūs patys pasirinkti ar pakeisti administratoriaus, kai patys nutaria, kad tai reikalinga? Kodėl braunamasi į vilniečių virtuves ir siekiama nurodinėti, kokius kotletus reikėtų valgyti, o kurių vengti, reklamuojami valdiški gaminiai? Ar tokia savivaldybės paskirtis?
Juk gyventojai įgalūs pasirinkti, pavyzdžiui, išmaniojo telefono modelį, automobilio markę, interneto tiekėją, net draudimo bendrovę savo poreikiams. O gal ir šiuos pasirinkimus reikėtų organizuoti masiškai, kištis savivaldai, organizuoti atrankas?
Stulbinantis ir motyvas, kuriuo remdamasi savivaldybė bando užsukti šią masinę atrankos karuselę. Atidžiai įsiklausykite – savivaldybės įmonė „Grinda“ buvo įtraukta į administratorių sąrašą, nes Vilniuje yra KELI prastos būklės namai, kuriuos esą atsisako aptarnauti daugiabučių administratoriai. Siūlomas sprendimas – organizuoti masinę VISŲ sostinės daugiabučių administratorių atranką, apklausti per pusę milijono butų savininkų!
Ar įmanoma čia įžvelgti kažką, kas nors iš tolo panašu į protingumo principą? Ar ne logiška konkrečias problemas ir spręsti tuose keliuose konkrečiuose namuose, o ne visuose Vilniaus butuose?
Politinis cirkas
Akivaizdu, kad tikrieji Vilniaus politiko, garsiai skalambijančio apie demokratijos šventę Vilniaus daugiabučiuose, motyvai yra kiti. Ir ši šventė yra ne kas kita, o politinis cirkas.
Skaičiuojama, kad cirkas, kurio niekas neprašė, vilniečiams kainuotų apie 2 mln. eurų. Jau pasigirdo kalbų, kad atranka galėtų trukti apie 1,5 metų. Koks sutapimas! Kaip tik iki kitų savivaldos rinkimų.
Laikas, paties V. Benkunsko žodžiais tariant, „išblaškyti desperatiškai skleidžiamus propagandos dūmus“. Visa tai nemaloniai kvepia vicemero ir jo bendražygių savireklamos akcija, kurios metu politikai vilniečių virtuvėse svajoja užsukti kovą už tiesą ir prieš blogį.
Ar tikrai vilniečiai pageidauja, kad vicemeras už jų pačių pinigus kas rytą padovanotų saulę, o kas vakarą – mėnulį? Ir taip – pusantrų metų?
Juk tie, kas pageidauja cirko, nusiperka bilietą. O tiems, kam cirko nereikia, renkasi kitas pramogas. Vilniečiai yra įgalūs pasirinkti patys. Ir turi tokią teisę.
Spręsti patiems neleidžia
Laikas atsakyti į V. Benkunsko klausimą – ko bijo advokatas ir jo atstovaujami daugiabučių administratoriai?
Visų pirma – įžūlaus melo, kurį viešai ir nemirksėdamas žeria vicemeras.
Štai vicemeras rašo, kad „teisė spręsti, ar keisti administratorių į kurį nors kitą, ar pasilikti tą patį administratorių priklausys patiems butų ir kitų patalpų savininkams, o Savivaldybė tik įgyvendins butų ir kitų patalpų savininkų valią ir paskirs butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktą administratorių“.
Jau dabar matome, kad taip nėra. Į Būsto rūmus kreipiasi vis daugiau vilniečių, susiduriančių su keistu savivaldybės darbuotojų elgesiu. Šiandien vilniečių paraiškų, kuriomis savivaldybė informuojama apie gyventojų valią ir pakeistą administravimo įmonę, Vilniaus valdininkai atsisako priimti ir registruoti.
Akivaizdu, kad vieši p. Benkunsko pažadai neatitinka tikrovės. Kodėl? Ar gali būti, kad vicemerą mausto savivaldybės administracija, kuri nepaiso jo žodžių ir neleidžia gyventojams spręsti patiems? Labiau tikėtina atsakymo versija – V. Benkunskas sako netiesą.
Negeri ženklai
Bijome ir nesąžiningos konkurencijos sostinės daugiabučių administravimo rinkoje.
Savivaldybė į administratorių sąrašą įtraukė ir savo pačios 100 procentų valdomą įmonę „Grinda“. Tai reiškia, kad savivaldybė siekia ne tik nustatyti žaidimo taisykles rinkos dalyviams, bet ir pati konkuruoti rinkoje. Akivaizdu, kad interesų konfliktas ir nesąžininga konkurencija šioje situacijoje yra neišvengiami dalykai.
Nerimą kelia tai, kad savivaldybė neskuba išbraukti „Grindos“ iš administratorių sąrašo, nors Konkurencijos taryba primygtinai ragina savivaldybę nedalyvauti šioje rinkoje.
Juk tikėtina, kad gyventojams savivaldybės primesta administratorių atranka nesulauks didelio aktyvumo. Kas vyks gyventojams nepasirinkus administratoriaus? Tikėtina, jog bus priskiriama įmonė iš sąrašo. Kokia? Žinoma, „Grinda“.
Trumpai apžvelgsiu istoriją. Visų pirma, savivaldybei paskelbus, kad „Grinda“ pradeda vykdyti daugiabučių administravimo veiklą, V. Benkunskas pasakojo apie savivaldybės planus sulaužyti privačiam verslui stuburą ir atsiriekti dalį daugiabučių priežiūros rinkos.
Kai šie planai sulaukė Konkurencijos tarybos kritikos ir buvo prilyginti skandalingajam „Vilnius veža“ projektui, vicemeras viešumoje demonstravo drąsą ir tikino, jog Konkurencijos tarybos tyrimo jis nebijąs. Jau vėliau V. Benkunskas viešai patikino, kad „Grinda“ masinėje daugiabučių administratorių atrankoje vis tik nedalyvaus, nes, matomai, tyrimo nepageidauja. Patikinti patikino, tačiau iš administratorių sąrašo „Grinda“ iki šiol neišbraukta.
Kodėl delsiama ir slapukaujama? Matyt, taikomasi vienu šūviu nušauti du zuikius. Ir savo asmeninę rinkimų kampaniją daugiabučiuose už vilniečių pinigus surengti, ir tuo pačiu „Grindai“ darbo parūpinti.
Kuo tai kvepia galime užuosti iš anksto. Nors masinė administratorių atranka dar neprasidėjo, bet jau regime pirmuosius ženklus, jog šia situacija bus piktnaudžiaujama. Mano žiniomis, vieno sostinės daugiabučio namo gyventojai jau rinkosi naują administravimo įmonę ir buvo primygtinai raginami pasirinkti „Grindą“, o kitos bendrovės buvo juodinamos...
Būtent tokio elgesio ir bijome.
