Išsivysčiusiose šalyje šis skaičius siekia apie 30-40 proc., o pvz., Švedijoje – apie 50 proc. Pagal „Sodros“ duomenis nuo 1 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių Lietuvoje gauna 28 prc. gyventojų. Iki vidutinio atlyginimo – 68 proc.

Nepaisant statistikos kiekvienas žmogus priklausymą viduriniajai klasei gali įvertinti skirtingai. Vieni tai įsivaizduoja, kaip galimybę keliauti ir taupyti, antri, kaip galimybę įsigyti nuosavą būstą ir patenkinti pagrindinius poreikius, treti, kaip galimybę įsigyti nors šiek tiek geresnės kokybės daiktus ar turėti santaupų vaikų mokslams.

Viduriniosios klasės apibūdinimas stipriai priklauso nuo žmogaus gyvenimo stiliaus, išsilavinimo ar profesijos, todėl apibūdinimas „vidurinioji klasė“ negali būti pritaikomas žmonėms remiantis tik pajamų dydžiais, nes 1 tūkst. per mėnesį uždirbantis žmogus nėra lygus žmogui uždirbančiam tą pačią sumą, tačiau auginančiam vaiką.

Pew Research Center“ atlikti tyrimai JAV parodė, kaip amerikiečiai apibūdina viduriniąją klasę ir kokie pagrindiniai kriterijai jų nuomone atspindi priklausymą šiai klasei.

Didžioji dalis apklaustųjų (89 proc.) vieningai teigia, jog pastovus ir saugus darbus yra vieni pagrindinių ir svarbiausių viduriniosios klasės kriterijų.

Kaip kitą svarbų aspektą apklaustieji įvardino galimybę taupyti. Tą nurodė (86 proc.) respondentų. Tad visuomenės nuomonė darbo ir pinigų taupymo atžvilgiu yra gana vieninga.

Tačiau nuomonės stipriai išsiskiria dėl nuosavo nekilnojamojo turto ir galimybės keliauti. Mažiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) teigia, jog galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą nėra būtinas viduriniosios klasės kriterijus.

Nuomonės išlieka susiskaldžiusios ir dėl finansinės galimybės keliauti; 52 proc. apklaustųjų teigia, jog ne kiekvienas viduriniosios klasės atstovas privalo turėti papildomų pinigų ir laiko kelionėms.

Tiesa, šis skaičius stipriai skiriasi ir dėl gyventojų regionų.

Pavyzdžiui, net 61 proc. respondentų gyvenančių vakarinėje pietinės JAV dalyje nurodė, jog galimybė keliauti yra būtinas viduriniosios klasės kriterijus. Tuo tarpu kituose šalies regionuose šis skaičius nesiekia net 50 proc.

Vienas klausimas, dėl kurio didžioji dalis apklaustųjų vieningai sutaria yra aukštasis universitetinis išsilavinimas. Net 69 proc. apklaustųjų teigia, jog galimybė įgyti aukštąjį mokslą nėra būtinas kriterijus viduriniai klasei.

Priežasčių, kodėl amerikiečiams universitetinis išsilavinimas nėra toks svarbus gali būti kelios. Visų pirma, aukštojo mokslo išsilavinimas JAV yra labai brangus ir tai sau gali leisti ne kiekviena šeima.

Pavyzdžiui, aukštasis mokslas JAV gali siekti nuo 17 iki 60 tūkst. JAV dolerių per metus, tad natūralu, jog vidutines pajamas uždirbanti šeima ne visada gali savo atžalą išleisti siekti aukštojo mokslo.

Kita to priežastimi galėtų būti plati darbo rinka bei įvairios karjeros galimybės, kurios yra prieinamos ir be aukštojo mokslo diplomo.

Taigi, statistinio amerikiečio nuomone, pastovus darbas ir galimybė susitaupyti pinigų yra pagrindiniai viduriniosios klasės kriterijai.

O kas save Lietuvoje gali priskirti viduriniajai klasei ir ar įmanoma atsakyti į šį klausimą remiantis tik atlyginimų statistika?