Pasaulis jau suvokia saulės energetikos naudą ir stebina vis įspūdingesniais projektais. Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai ir mitai, kurie trukdo pasinaudoti saulės energijos teikiama nauda.

Štai dažniausi iš jų:

1. Mitas: Lietuviški orai – ne saulės energijai

Saulės energija gaminama ne tik giedromis, saulėtomis dienomis, jai užtenka dienos šviesos. Todėl gali būti vadinama šviesos energija.

Padarykite paprastą eksperimentą. Paimkite skaičiuotuvą, maitinamą saulės baterijomis, ir apniukusią dieną išeikite į lauką. Veikia? Veikia! Tai vyksta todėl, kad saulės moduliai gamina energiją naudodami šviesą – o šviesos yra net apsiniaukusią dieną. Lietuvoje šviesos yra tiek, kiek Vokietijoje, o ši yra Europos saulės energetikos lyderė. Žinant vokiečių praktiškumą, jie neinvestuotų į neperspektyvią sritį. Taigi Lietuva turi milžinišką saulės energijos potencialą, kuris niekada neišseks.

2. Mitas: Ne vidutinio lietuvio kišenei

Dar vienas paplitęs mitas – ši energijos rūšis prieinama tik pasiturintiems arba ekologiško gyvenimo propaguotojams. Paskaičiuokime: šeima, gyvenanti individualiame name, per metus elektrai išleidžia apie 500–600 eurų. Įsirengus saulės jėgainę išlaidos elektrai sumažės iki 130 eurų ir jos tokios bus 15, 20, 30 ar daugiau metų – tol, kol veiks saulės jėgainė.

Kodėl taip atsitinka? Nuosava elektrinė pagamina tiek elektros ir tokios pigios, kad investicijos į saulės elektrinę atsiperka per dešimt metų. Geriausia yra tai, kad saulės modulių gamintojai jiems suteikia 25–30 metų garantiją, taigi tai yra saugi investicija trims dešimtmečiams.

3. Mitas: Saulės jėgainės yra didelės

Dalis gyventojų, svarstydami apie saulės energiją, mini, kad juos stabdo pačios sistemos gremėzdiškumas. Esą reikia papildomo žemės ploto, kur būtų galima pastatyti saulės jėgainę.

Pati saulės modulio panelė yra lengva, todėl nekyla problemų jas užkeliant ir įrengiant ant namų stogų.

Taip saulės jėgainė neužima papildomos vietos, o jos galios užtenka šeimos poreikiams patenkinti. Tai paplitęs sprendimas, kurį naudoja ne tik individualių namų, bet ir daugiabučių gyventojai – jau ir Lietuvoje yra įgyvendintų projektų, kuomet saulės jėgainės yra įrengiamos ant daugiabučių stogų. Maža to, modulių gamintojai žengia į priekį ir verslo centrams siūlo saulės modulius, kurie pakeičia stiklinius fasadus – taip patys pastatai gamina energiją.

4. Mitas: Neefektyvu

Paplitęs mitas, kad saulės modulių efektyvumas yra mažas – per mažai iš aplinkos paimtos šviesos paverčiama elektros energija, todėl dalis žmonių laukia, kol technologijos efektyvumas padidės.

Prieš penkiasdešimt metų saulės modulių efektyvumas buvo apie 6 proc. – tiek šviesos energijos buvo paverčiama elektros energija.

Dabar jis siekia 15–20 proc., t. y. išaugo tris kartus. Verta paminėti, kad mokslininkai yra sukūrę modulių, kurių efektyvumas priartėjo prie 50 proc.

Problema ta, kad tokie moduliai pagaminami iš retų metalų, todėl nors jų efektyvumas ir yra išaugęs, tačiau jų pagaminta elektros energija yra brangi, todėl dabartiniai moduliai, pagaminti silicio pagrindu, yra optimalūs pagal kainos ir efektyvumo santykį.

5. Mitas: Sudėtinga priežiūra

Žmones gąsdina tai, ko jie nesupranta – ir saulės jėgainės nėra išimtis. Galvojama, kad tai sudėtinga sistema, kuriai prižiūrėti reikia specialių žinių ar elektros inžinieriaus išsilavinimo. Iš tiesų saulės jėgainę sudaro vos kelios dalys ir ją prižiūrėti yra labai paprasta.

Jų patikrą rekomenduojama atlikti vos vieną kartą per metus. Naudotojų patogumui įrengiamos jėgainės stebėsenos sistemos, kurios leidžia stebėti esminius rodiklius ir jų pokyčius, taigi nereikia laipioti ant stogo ir tikrinti, ar viskas gerai. Užtenka žvilgtelėti į telefono programėlę patikrinimui, kiek elektros energijos yra pagaminta.