Įvairiapusius pokyčius šiandien išgyvenančios finansų institucijos ne tik stebi sparčiai tobulėjančias naująsias technologijas ir analizuoja, kaip virtualioji realybė, dirbtinis intelektas ar robotika pakeis jų klientų patirtį, bet ir pačios nuolat testuoja naujoviškas paslaugas, veiklos procesus ir principus.

Vienas jų − bandomojo produkto metodas (angl. minimum viable product). Pirmą kartą savo istorijoje šiemet jį pritaikė ir SEB bankas Lietuvoje.

Tai yra gana rizikinga strategija, kurią dažniausiai taiko startuoliai, rinkai pristatydami naują, dar neišbaigtą produktą. Masiškai ištestavus su klientais ir susirinkus jų vertinimus, produktą galima greitai patobulinti. Naujovių kūrėjams toks metodas padeda sutaupyti nemažai laiko ir neatitrūkti nuo besikeičiančių vartotojų poreikių.

Tokių pavyzdžių turėjome ir mes, kuomet kurdami paslaugą užtrukome kelerius metus, o kai ją galutinai ištobulinome ir pristatėme rinkai, supratome, kad traukinys nuvažiavo ir jos nebereikia.

Todėl, atnaujindami banko mobiliąją programėlę, pasirinkome kitą kelią. Taikydami naująjį metodą, programėlę pasiūlėme testuoti masiniam vartotojui. Žinoma, atsiliepimų sulaukėme įvairių − ir teigiamų, ir kritiškų, ir konstruktyvių, ką reikėtų keisti ir dar patobulinti.

Atitinkamai patobulinus programėlę, jos atsiuntimų skaičius per mėnesį padidėjo penkiolika kartų. Tokį rezultatą lėmė ir pačių klientų aktyvesnis įtraukimas į programėlės tobulinimą.

Paslaugų ir procesų automatizavimas − dar viena sritis, kurioje bankai diegia inovatyvius sprendimus.

Robotika išties tampa svarbia banko verslo dalimi. Jau dabar kai kurias paprastas operacijas atlieka ir ataskaitas bankuose rengia robotai. Sparčiai tobulėjantį dirbtinį intelektą bankai artimiausiu metu naudos dar daugiau.

Tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį robotai bankuose pakeis apie 20–30 proc. žmogiškųjų išteklių, kuriuos bus galima naudoti kuriant didesnės vertės produktus.

Automatizuotomis bankų paslaugomis jau gali naudotis ir Lietuvos gyventojai. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų pabaigos mūsų banke įdiegtas robotizuotas vartojimo paskolos sprendimas, t. y. finansavimą vartojimo reikmėms klientas gali gauti nedalyvaujant banko darbuotojui.

Klientui interneto banke pateikus duomenis, automatiškai patikrinamas jo kreditingumas ir pagal tam tikrą rizikos vertinimo modelį automatiškai priimamas sprendimas (darbuotojas su klientu susisiekia, jei įvertinti jo kreditingumą ir priimti sprendimą trūksta informacijos). Trečdalis vartojimo finansavimo prašytojų atsakymą gauna per penkias minutes.

Naujovės įvertinimas − 90 proc. vartojimo paskolų paraiškų mūsų banke jau yra pateikiama internetu.

Dar viena nauja pamoka, kurią sėkmingai išmokome, − kuriant inovacijas nebūtina visada konkuruoti. Atvirkščiai, ieškant geriausio sprendimo vartotojams, galima pasitelkti ir kitus rinkos dalyvius.

Tokio bankų bendradarbiavimo pavyzdys galėtų būti bankų Lietuvoje pristatyta klientų atpažinimo priemonė „Smart ID“, kuria klientai naudojasi jungdamiesi prie interneto banko. Ateityje ši programėlė išmaniajame telefone pakeis slaptažodžių korteles ir kodų generatorius.

Patogesnio vartotojams identifikavimo sprendimo galėjome ieškoti vieni, tačiau būtume investavę daugiau lėšų ir ilgiau užtrukę.

Šis pavyzdys rodo, kad tokioje nedidelėje rinkoje kaip Lietuva nebūtina visada gerą verslo idėją slėpti nuo kaimyno. Kai kada naudinga elgtis atvirkščiai − ja pasidalyti ir bendromis pastangomis sprendimą rinkai pasiūlyti greičiau.

Apie tai verta pamąstyti kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)