Iki šiol Latvijoje darbo pajamos buvo apmokestinamos 26 proc. tarifu, o kapitalo prieaugio pajamos tik 15 proc. tarifu. Tokiai visuomenei kaip Latvijos tai tikrai buvo keistoka, todėl sprendimas visiems taikyti tokį patį – 20 proc. – tarifą būtų teisingas.
Statistiškai kapitalo prieaugio pajamas daugiau gauna turtingesni ir (arba) bendrai didesnes pajamas gaunantys gyventojai.
Be to, ne paslaptis, kad Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, turtingesniųjų gyventojų nemaža dalis turto yra sukaupta iš šešėlinių arba nepilnai apmokestintų pajamų. Lengvesnis kapitalo prieaugio ar palūkanų apmokestinimas pateisinamas tiek, kiek jis skatina mažiau pasiturinčius ir mažiau uždirbančius gyventojus investuoti laisvus pinigus.
Geras pavyzdys – šiuo metu Lietuvoje galiojantys nedideli 500 Eur neapmokestinamieji minimumai palūkanų ir vertybinių popierių perleidimo pajamoms. Galėtų ir kaimynai pagalvoti apie tokią lengvatą nedideles kapitalo prieaugio pajamas gaunantiems gyventojams.
Lietuvoje girdisi daug pagiriamųjų žodžių kaimynams dėl progresyvumo. Visgi reikia pasakyti, kad 23 proc. tarifas pajamoms, viršijančioms 45 000 Eur per metus, yra švelni progresyvumo forma. Darbo pajamų mokesčio mažinimas nuo 26 proc. tarifo iki 20 proc. irgi siekia didesnio, socialiai teisingo perskirstymo.
Progresinė pajamų mokesčio sistema padidina administravimo kaštus ir sukuria paskatas vengti peržengti laiptelį. Tačiau kai laiptelis – tik 3 procentiniai punktai, tikėtina, kad neigiamo efekto bus išvengta.
Daug įdomesnė istorija su Latvijos pelno mokesčio reforma. Latvija dar labiau nei Lietuva yra linkusi demonizuoti esamą tradicinę pelno mokesčio sistemą ir idealizuoti estišką.
Netgi šiek tiek komiška, kad latviai ketina įsivesti „seną“ estišką versiją kaip tik tuo metu, kai estai pagaliau susivokė, kokio dydžio skylės žioji jų sistemoje ir imasi ją lopyti apmokestindami susijusioms bendrovėms išduodamas paskolas.
Kolegos iš Latvijos „EY“ patvirtino, kad latviškoje versijoje saugiklių nėra, vadinasi, latviai plačiu žingsniu žengia ant to paties grėblio, kuris estams jau trinktelėjo į kaktą.
Nieko tragiško, bet po metų kitų latviams teks įvesti panašius apribojimus, kuriuos dabar įvedinėja estai.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, retas iki galo supranta, kaip veikia estiška pelno mokesčio sistema. Dažnai įsivaizduojama, kad ji labai paprasta mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui, nes esą nebereikia tikrinti kiekvieno sąnaudų punkto, bet tai netiesa.
Estijoje reikia tikrinti kiekvieną piniginę išmoką, ar jai taikomas pelno mokestis. O tai toks pats procesas.
Kopijuojama Estijos pelno mokesčio sistema turi ir privalumų, ir trūkumų.
Didysis privalumas yra pelno mokesčio atidėjimas, kuriuo gali efektyviai naudotis ir sąžiningi mokesčių mokėtojai, uždirbantys pelną Estijoje.
Didysis trūkumas – ši sistema kaip magnetas vilioja kurti įvairiausias schemas, kaip to pelno mokesčio nesumokėti niekada, arba kaip po estišku skėčiu pakišti kitur uždirbtą pelną.
Daug kam iki šiol pavykdavo estų mokesčių inspekciją „palikti ant ledo“ (per paslėptą privatų vartojimą įmonės sąskaita, per paskolas, per sandorių su grupės įmonėmis kainodarą ir pan.), nes mažos šalies mokesčių administratoriaus pajėgumai ganėtinai riboti, o reakcija į agresyvų mokesčių planavimą iki šiol buvo vangi.
Tačiau plečiantis tarptautiniams informacijos mainams tarp mokesčių administratorių ir įsigaliojant vis naujiems apribojimams Estijos pelno mokesčio įstatyme, galimybių pasinaudoti Estija, kaip tarpine stotele kitur uždirbto pelno išplovimui. liks vis mažiau.
Žiūrėkim, kaip seksis broliams latviams – ar tokia tarpine stotele netaps Latvija?
