Taip pat, šiuos rinkimus buvo galima įvardinti, kaip egzaminas Europos sąjungos gyventojams, kurių buvo paklausta ar norite gyventi pagal bendrystės principus, kurie skatina laisvą žmonių ir pinigų judėjimą, ar sekti populistinius separatistinius siekius.

Antrą kartą (pirmas buvo Olandijoje prieš mėnesį) buvo pasakyta „taip“ žodžiams laisvė ir bendrystė. Rinkimuose į antrą turą pirmuoju numeriu atėjo jaunas potencialus Prancūzijos prezidentas E. Macronas.

Išlaikius antrą egzaminą finansų rinkos su dideliu optimizmu pasitiko rezultatus. Euras pabrango beveik 1,5 proc. JAV dolerio atžvilgiu, o prekyba akcijomis nusidažė stipriai žaliomis spalvomis.

Pirmadienį 11 valandą Lietuvos laiku Prancūzijos akcijų indeksas CAC40, kuris atspindi svarbiausių prancūzų bendrovių verslų kainų tendencijas, pakilo 3,3 proc. Tuo pat metu Vokietijos akcijų indeksas DAX augo 2,3 proc., o D.Britanijos, kuri atsiskiria nuo Europos sąjungos (ES), indeksas šoktelėjo 1,5 proc.

Akivaizdu, kad „balsuojantys pinigais“ sveikina Prancūzijos pasirinkimą ir investuoja papildomus pinigus tikėdamiesi uždirbti iš ateityje atsirasiančio didesnio ir tikėtinai stabilesnio ekonominio augimo. Investuotojai balsuoja, kad antrame ture po 14 dienų vėl triumfuos E. Macronas, kuris pasisako už ES ir už ekonominį augimą kartu.

Jei šie spėjimai pasitvirtins, tada investicijų į paskutiniu metu dvejonių nuvargintą euro zoną gali dar labiau padidėti.

Šiandien į rinką ateinantys investuotojai prisiima riziką, kad apklausos, kurios rodo E.Macrono pergalę, nepasitvirtins ir tikisi, kad dalis investuotojų vis tik palauks rezultatų pasitvirtinimo ir tada ateis į rinką.

Dabar galima konstatuoti dar vieną dalyką, kad investuotojai mato šviesesnį rytojų ir renkasi rizikingesnes investicijas nei anksčiau. Indeksams augant keliais procentais Vokietijos 10 metų trukmės valstybinės obligacijos vien šiandien neteko apie 1 proc. vertės.

Tikėtina, kad situacijai klostantis teigiamai daugiau investicijų gali sulaukti ir kitos turto klasės su didesne rizika ir tikėtinu pajamingumu – bendrovių akcijos, nekilnojamas turtas, žaliavos bei auksas.

Jei gegužės 7 dieną bus išrinktas jaunasis prezidentas tada bus galima sakyti, kad bus išlaikytas tvirtas egzaminas dėl ES ateities ir abejonės išskaidytos.

Toks scenarijus patrauklus ir Lietuviams, nes mūsų pagrindinės eksporto rinkos yra Europos sąjungoje, o jos verslininkų optimizmas yra tiesiogiai susijęs su mūsų verslo ir žmonių gerove.

Taip pat galima įžvelgti ir tam tikras rizikas, kurios pirmadienio optimizmą gali nugramzdinti į praeitį. Be Prancūzijos laukiančio egzamino, vis dar yra geopolitinė rizika su Š.Korėja ir Sirija.

Vokietijos rudenio rinkimai, taip pat audrins investuotojus, bet šiame kontekste nesitikima didelio nustebimo. Bent šiuo momentu atrodo, kad optimistai labiau matomi tarptautinėje investicijų arenoje.