Vieni prie tokios realybės prisitaiko noriai ir greitai, kiti bijo, nenori, dar bando įvertinti tikruosius privalumus, tačiau faktas, kad skaitmeninis raštingumas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo ir ateities dalis – nebenuginčijamas. Ir štai čia susiduriame su tam tikru iššūkiu – šių įgūdžių mūsų šalies gyventojams, kaip rodo tyrimai, kol kas trūksta.

Pagal ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), Lietuva užima 13 vietą iš 28 valstybių.

Galima drąsiai didžiuotis, kad mūsų šalies rezultatai geresni už ES vidurkį visose srityse... išskyrus žmogiškojo kapitalo sritį – interneto naudojimą, bazinius ir aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Pastarųjų lygis Lietuvoje išlieka gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Ir tai akivaizdus signalas, kad skaitmeninis raštingumas kol kas menkas.

Ir ši žinia nedžiugina, žinant, kad esame ant visiškai naujos aplinkos – skaitmeninės industrinės revoliucijos – slenksčio.

Technologijos visur, kur bepažiūrėtume: išmanieji telefonai, įvairios aplikacijos, daiktų internetas, robotai, keičiantys žmones, vis daugiau skaitmeninių projektų, patogių į gyventojus orientuotų el. paslaugų, didžiųjų duomenų analizė.

Tik norint pasinaudoti galimybėmis, būtinas tinkamas skaitmeninis raštingumas. O ypač, kai kalbame apie mūsų ateitį – vaikus.

Skaičiuojama, kad maždaug 2030-aisiais naujoje aplinkoje gyvens visi moksleiviai, kurie šiuo metu yra mokykloje ir kuriems skaitmenizacijos žinios reikalingos jau dabar.

Skaitmeninis raštingumas – efektyvesnis finansų valdymas

Į skaitmeninį pasaulį keliasi vis daugiau finansų paslaugų ir naudojimasis jomis nuolat auga. Remiantis tuo pačiu DESI, pagal naudojimąsi el. bankininkyste Lietuva patenka į šalių dešimtuką ir lenkia ES vidurkį.

Augantį interneto ir mobiliosios bankininkystės populiarumą bankai skaičiuoja kiekvienais metais. Kiti net kuria vizijas, jog 80 proc. taip vadinamos millenium kartos atstovų (gim. 1980-2000 m.) niekada neapsilankys bankų skyriuose, nes bankų paslaugomis naudosis per mobiliuosius telefonus.

Todėl apie elektroninių paslaugų teikiamus privalumus, galimybes, mokėjimą apsisaugoti nuo galimų pavojų, būtina suprasti jau nuo vaikystės.

Kitaip tariant, skaitmeninis raštingumas neabejotinai būtinas kasdieniam pinigų valdymui. Tinkamų skaitmeninių žinių bei įgūdžių neturėjimas sąlygoja ir įvairiausius mitus apie mokėjimo korteles, interneto bankininkystę, pirkimą internetu, el. pinigus ar saugius prisijungimus.

Ir čia susiduriama su dar vienu iššūkiu – finansinio raštingumo (tiek elementarių pradinių žinių, tiek naujausių skaitmeninio pasaulio teikiamų galimybių) skatinimas kol kas valstybės lygmeniu nepakankamas.

Mūsų šalyje nėra aiškios finansinio švietimo strategijos, o mokymosi programose daugiausiai pateikiamos tik fragmentinės žinios, todėl jaunoji karta vis dar neturi asmeninių finansų valdymui reikalingų įgūdžių. Paskatinimo tokių žinių bei įgūdžių įgyti taip pat trūksta.

Dažnai tėvai ar mokytojai negali prisidėti prie finansinio švietimo sklaidos, nes jiems patiems trūksta tinkamų žinių. O jeigu jų trūksta, natūralu, skaitmeninėmis galimybėmis, orientuotomis į laiko, išlaidų taupymą, taip pat nesidomima. O veltui, nes finansinis ir skaitmeninis raštingumas kartu kuria apčiuopiamą vertę.

Jau yra aišku, kad finansinis raštingumas reikšmingas ne tik šalies klestėjimui, bet ir kiekvieno žmogaus gerovei. Europos tyrimų institucijų išvados atskleidžia, kad asmens gerovė bene penkiasdešimt procentų priklauso nuo finansinių žinių bei įgūdžių turėjimo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad asmenys, įgiję tinkamų finansinių žinių, turi geresnių galimybių būti įdarbinti ir didesnę galimybę gauti didesnį nei vidutinį atlyginimą negu turintys labai mažai ar neturintys tokių žinių.

Sveikintina Lietuvos banko iniciatyva EBPO testu patikrinti moksleivių finansines žinias. Jo rezultatus žinosime jau gegužę, bet galima nuspėti, jog kitų šalių kontekste neatrodysime geriau. Dažnas mokyklą baigęs jaunuolis vis dar nemoka apskaičiuoti palūkanų, pasakyti, kas yra infliacija, ar apibūdinti kitus su elementariu finansiniu gyvenimu susijusius terminus.

Taip ir nutinka, kad priimant reikšmingus finansinius sprendimus pasikliaujama tik draugų ar kaimynų nuomone, o to neturėtų būti išsivysčiusioje visuomenėje. Ne veltui egzistuoja pasakymas – „mažas žinojimas – pavojingas dalykas“.

Galimybė pasitikrinti ir įvertinti žinias

Vienas pasiūlymų, kaip galima būtų stiprinti moksleivių, kartu mokytojų (ir ne tik) finansinį raštingumą, galėtų būti – elektroninė finansinių žinių ir įgūdžių sklaidos bei vertinimo platforma – vienoje vietoje pateikta kokybiška, specialistų parengta informacija (orientuota ne tik į elementarias finansines žinias, bet ir el. bankininkystę, prekių ir paslaugų pirkimą internetu, kitas skaitmeninių paslaugų ypatybes) su galimybe įsigyti naudingų finansinių žinių ir jas įsivertinti, sprendžiant praktines užduotis.

Siūlymą dėl moksleivių finansinio švietimo įgūdžių ugdymo online būdu būtų naudinga derinti ir su skaitmeninių bei finansinių įgūdžių mokytojams įgijimu ir egzaminavimo (gal net licencijavimo) platforma. Lietuvos bankų asociacija idėją jau yra pateikusi ir aptarusi su atitinkamomis valdžios struktūromis.

Žinoma, tam, kad būtų suteiktos pradinės žinios, svarbiausią vaidmenį visgi privalo atlikti tėvai (globėjai), todėl jų įsitraukimas neatsiejamas. Pavienės įstaigos, organizacijos inicijuoja atskirus projektus, orientuotus į skaitmeninių ar finansinių žinių plėtrą, bet vieningo, visa jungiančio požiūrio kol kas nėra.

Štai Švedijos vyriausybė pasiryžusi atvesti šalies švietimo sistemą į XXI-ą amžių ir vaikus programavimo mokyti nuo pat pirmos iki paskutinės klasės. Ir mes galėtume tapti puikiu pavyzdžiu, investuodami į vaikų (ir ne tik) finansinį bei skaitmeninį švietimą. Ne tik vadovėliais, bet šiuolaikinėmis priemonėmis ir galimybėmis.