Kas uždirba mažiausiai, o kas daugiausiai?

Penktadienį paskelbti naujausi statistiniai duomenys rodo, kad ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimai prieš mokesčius Lietuvoje augo 8,7 proc., o augimas per visus 2016-uosius buvo beveik 8 proc. Atlyginimų „į rankas“ augimas buvo dar spartesnis ir vidutiniškai praėjusiais metais siekė 8,3 proc. Tai nulėmė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kilstelėjimas – nuo 166 iki 200 eurų.

Prie atlyginimų augimo praėjusiais metais smarkiai prisidėjo žymus minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Per praėjusius metus MMA Lietuvoje augo vidutiniškai 17 proc. – iki 380 eurų. Tai lėmė, kad žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose dirbantys ir dėl šios priežasties mažiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai galėjo labiausiai pajusti pilnėjusias pinigines. Tarp jų – apgyvendinimo, maitinimo, tekstilės, medienos ar metalo apdirbimo sektorių darbuotojai. Didėjant MMA, jų atlyginimai vidutiniškai augo 10-14 proc.

Nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d., vidutiniškai 6 proc. augo algos švietimo sektoriaus darbuotojams. Nepaisant to, jų atlyginimai, prieš mokesčius vidutiniškai siekiantys 729 eurus, ne tik atsilieka nuo Lietuvos vidurkio, bet ir išlieka vieni mažiausių šalyje.

Tuo metu didžiausias darbo užmokestis fiksuojamas finansų, informacinių technologijų, taip pat – aukštesnės pridėtinės vertės gamybos sektoriuose, tokiuose kaip biotechnologijos, lazeriai ar elektroniniai komponentai. Šiuose sektoriuose veikiančių įmonių darbuotojai vidutiniškai uždirba beveik dvigubai daugiau nei šalies vidurkis.

Algas augins gerėjantys lūkesčiai ir pajėgų trūkumas

Atlyginimų augimą pernai ir šiemet lemia kelios priežastys. Verslo įmonių lūkesčiai yra pasiekę aukščiausią lygį nuo 2011 metų. Jų vadovai pozityviai žiūri į ateitį, tikėdamiesi vis spartesnio ekonomikos augimo, ir be baimės samdo naujus darbuotojus. Todėl bedarbių skaičius per praėjusius metus susitraukė 18 tūkst. – iki 116 tūkst. Tuo metu užimtumas augo beveik 2 proc. – buvo sukurta vidutiniškai 24 tūkst. naujų darbo vietų.

Nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, praėjusiais metais į darbo rinką įsiliejo daugiau gyventojų. Pastebima tendencija, kad, gerėjant gyvenimo kokybei ir gyventojų sveikatai, darbo rinkoje ilgiau užsibūna pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai. Nors tai nulemia nežymų darbo jėgos augimą, paklausa darbo jėgai auga sparčiau, todėl verslui vis labiau ima trūkti reikalingų specialistų.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad užimtumas šalyje šiemet toliau didės, toliau mažės nedarbas, o darbo jėgos trūkumas taps vis opesne problema verslo įmonėms. Šie veiksniai ir toliau stums atlyginimų kreivę aukštyn – prognozuojame, kad jų augimas prieš mokesčius sieks 6,7 proc. Tačiau dėl iki 310 eurų nuo šių metų pradžios kilstelėto NPD – algos „į rankas“ bus beveik 9 proc. didesnės. Jos vidutiniškai sieks apie 665 eurus ir pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus bus kiek didesnės nei kaimyninėje Latvijoje.

Tiesa, luktelėti, kol pavysime Estiją, teks šiek tiek ilgiau – ten vidutinis atlyginimas siekia 950 eurų ir yra maždaug 1,5 karto didesnis nei Lietuvoje. Atlyginimams Estijoje taip pat augant sparčiai, tikėtina, kad jau šiemet estų gaunamos pajamos „į rankas“ pasieks simbolinę 1000 eurų ribą. Dar ilgiau teks laukti, kol pasitempsime iki ES vidurkio – 2000 eurų.