Didžiausi pasaulio mokslo pasiekimai ir aukštųjų technologijų sklaida sukuria nepaprastai spartaus ekonomikos, darbo našumo augimo ir kokybinio proveržio galimybes visose žmogaus veiklos srityse. Tai vadinama ketvirtąja pramonine revoliucija.
Kas šiame istoriniame globalizacijos ir naujųjų technologijų proveržio etape taps laimėtojais niekas kol kas nežino ir negali žinoti, nes ekonomika nustojo augti, o jos augimui nėra paklausos.
Tada atsiranda kitas klausimas - kodėl tie žmonės, sukūrę aukščiausio lygio ir vertės mokslo pažangos produktus mūsų civilizacijoje skursta, gyvena atskirty, gali pavalgyti tik kartą dienoje, nes geresniam gyvenimui trūksta pinigų, ar gali skurstanti visuomenė, vidurinioji klasė būti mokslo ir pažangos vartotoja juolab kūrėja.
Paklausos ekonomikos augimui nėra, nors augti skatina pasaulio globalios ekonomikos evoliucija. Reikia tiesiai pasakyti, jog pusiausvyros ekonomikoje nėra, nes augančią pasiūlą lemia pažanga, o mažėjančią paklausą lemia skurdas ir atskirtis, nepakankamos elementariam maisto, rūbų ir paslaugų vartojimui, pajamos. Kitaip tariant, jeigu žmonės turi pinigų, tai yra ir paklausa, jei ne, tai paklausos nebus.
Daugelis pasakys, kad pinigus reikia užsidirbti, tikrai taip, reikia užsidirbti, o ką pasakysime tiems, kurie dirba, bet neužsidirba pakankamai sau ir savo vaikams išlaikyti ir ką pasakysime tiems, kurie neteks darbo dėl išaugusio darbo našumo, juk žmonės nekalti dėl automatizacijos ar dėl skaitmeninių technologijų.
Kažkas pasakys – žmonės nenorės dirbti, atsiras veltėdžiavimo. Norės dirbti, nes norės gyventi geriau, norės, kad geriau gyventų jų vaikai. Tokia žmogaus prigimtis, o dirbti reikia mokytis nuo ankstyvos vaikystės vaikų darželyje, mokykloje, namuose, šeimoje. Švietimas ir ugdymas taip pat yra valstybės prioritetas ir pareiga.
Šiandiena jau visi mato socialinės atskirties ir nelygybės grėsmę tolimesnei pasaulio raidai. Jeigu šį klausimą kelia pažangiausios išvystytos industrijos valstybės, tai pats rimčiausias signalas toms valstybėms, kurios nepaisant savo išsilavinimo ir užimamos vietos ES ir Euro zonos valstybių tarpe pagal skurdo lygį randasi vos ne paskutinėje vietoje (Lietuva-trečia nuo galo).
Politikos ir ekonomikos viršūnės garsiai šaukiasi socialinės sanglaudos, nes ką bedarytų, kurtų ar skatintų viskas atsimuša į skurdo, nelygybės, viduriniosios klasės nykimo ir absoliučios atskirties sienas.
Tikrovė ir gilėjanti praraja tokia grėsminga šių dienų pasaulyje, jog laukti nebegalima, sako tiesiai ir be užuominų garsieji pasaulio lyderiai, mokslininkai, ekonomikos ir finansų politikos formuotojai. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorė Christine Lagarde (JAV), šių metų Pasaulio ekonomikos forume Davose ypatingai pabrėžė politikos formuotojų vaidmenį, priekaištavo dėl pavėluotos reakcijos į skurdo ir nelygybės signalus, augančią prarają tarp turtingųjų ir vargšų, pažadėjo intensyviai svarstyti augančios nelygybės problemas.
Kai 1 proc. pasaulio žmonių turi daugiau turto nei 99 proc. tuo pat metu, kai milijardai žmonių trokšta geresnių pajamų ir valgio bent kartą per dieną, negalima dar toliau laukti, sakė Ch. Lagarde.
Tačiau šiandiena girdime TVF vadovės pažadą imtis pavėluotų, bet reikalingų kaip niekada socialinei sanglaudai veiksmų, keisti monetarinės politikos kursą, priemones ir instrumentus. Jau dabar TVF svarsto socialinės atskirties problemos sprendimo būdus ir metodus.
Lietuvai labiau negu kitoms ES valstybėms reikia socialinės sanglaudos ir pajamų augimo, universalių bazinių pajamos metodas jai labiausiai tinka dabartiniu metu, kai reikia vykdyti reformas ir racionaliau, efektyviau valdyti valstybės ekonomiką.
Bazinės pajamos visiems
Bazinės pajamos tai tokios universalios bazinės pajamos, kurias gauna kiekvienas šalies gyventojas (pilietis) nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos.
Bazinių pajamų suma, kurią gauna kiekvieną mėnesį visi piliečiai yra visiems vienoda, nepriklausomai nuo kitų gaunamų pajamų, tokių kaip darbo užmokestis, pensija, stipendija ar kapitalo pajamos, dividendai, nepriklauso nuo turtinės padėties.
Šiandiena socialinė sanglauda skamba kaip būtinybė naujai tikrovei, tai - ne iliuzija, ne svajonė, tai valstybių politikos ir ekonomikos tikslas.
Universalios bazinės pajamos ne panacėja, bet bazinis žmogaus saugumas, pabrėžia ilgus dešimtmečius tyrinėję socialinės atskirties mokslines problemas Amerikos, Kanados, Indijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių mokslininkai, tokie kaip Richard Baldwin (Ženeva), Guy Standing (London University), Amitabh Kant (India), Michael Sandel (Harvard University) ir kiti.
Bazinės pajamos išspręstų ir viduriniosios klasės krizės problemą. Vidurinioji klasė tai kiekvienos ekonomikos, kiekvienos šalies centras ir ji turi būti centre pagal pajamas, ne piramidės apačioje, o apskritimo pusiaujo vietoje, nes tai didžiausia visuomenės dalis, kuri daugiausia vartoja, gamina, kuria, kaip galima ją nustumti į socialinę atskirtį ir mokėti mažiausią atlyginimą už darbą, mažiausią pensiją – už mokėtus mokesčius draudžiantis nuo senatvės ir ligų ir nuo nedarbo (dirbantieji visą gyvenimą moka Sodrai kartu su darbdaviais 34 procentus nuo pajamų). Šiandiena socialinės valstybės išlaidos nepasiekia tikslo, jos tik mėgina padėti žmonėms, bet nepadeda.
Biudžeto galimybių metodai socialinių problemų nesprendžia
Visuomenės senėjimo, skurdo lygio ir nedarbo problemų sprendimo raktas taip pat slypi naujame mąstyme. Lietuvos socialinė ir ekonominė struktūra bei atitinkantis ją gyvenimo lygis iki šių dienų susiformavo taip, kaip galėjo susiformuoti taikant biudžeto galimybių metodus.
Viduriniosios klasės pajamos, viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų ir darbo kaina, pašalpų dydis priklauso tik nuo valstybės konsoliduoto biudžeto pajamų ir skolų.
Tai fiskalinės politikos, balansuojančios biudžetą, bet ne ekonomiką, kaip turėtų būti, pasekmė. Tokiu būdu sveikatos apsaugos paslaugų kainos, kurias moka Privalomas sveikatos draudimo fondas neatitinka tikrovės, socialinės pašalpos, pensijos negarantuoja daugumai gyventojų aukštesnio už skurdo lygį pragyvenimo sąlygų.
Dalinama ir duodama taip, kaip buvo centralizuoto planinio sovietmečio laikais.
Bazinės pajamos atkurs viduriniąją klasę
Dauguma pažangių pasaulio valstybių, tokių kaip Suomija, Kanada, JAV, ES ir kitos svarsto, eksperimentuoja ir įgyvendina universalių bazinių pajamų sistemą savo šalyse.
Taip vadinamas Suomijos socialinis modelis siūlo sujungti visas socialines išmokas, pašalpas, lengvatas, kompensacijas ir kt., vietoje jų pasirinktas vienas žmogaus pragyvenimui būtinas pajamų dydis (Suomijoje svarstoma ir numatoma 800 eurų suma), Lietuvoje ji pradžioje galėtų būti gal 600 ar 700 eurų.
Tokias pajamas turėtų gauti kiekvienas Lietuvos gyventojas nepriklausomai nuo amžiaus, statuso, turto, nepriklausomai nuo to ar dirba, ar ne, nuo gimimo ir visa gyvenimą.
Pajamas gautų visi - ir skurstantys ir turtingieji Lietuvos gyventojai, tokia modelio esmė, visi mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat ir visus privalomo draudimo mokesčius, o likusieji pinigai būtų žmonių naudojami visoms buities reikmėms ir jie liktų Lietuvoje, apyvartoje, pakiltų žmonių gyvenimo lygis, nuotaika, pasitikėjimas tėvyne ir valdžia, sumažėtų skurdas, atsigautų ir šalies ekonomika: atsigautų verslas, kurtųsi darbo vietos, išaugtų vartojimas, santaupos, investicijos, žmonių pinigai liktų Lietuvoje, didėtų valstybės biudžetas.
Valstybės galioje yra pakankamas arsenalas priemonių, instrumentų bei šaltinių tokiam socialiniam Suomijos modeliui įgyvendinti Lietuvoje: visos socialinės išmokos, kurios gali būti panaudotos jų atsisakius, vieningai bazinei išmokai, dabar esančių socialinių išmokų administravimo išlaidos, atlaisvintos patalpos, žmonės, kuriuos galima panaudoti kvalifikuotesniam darbui negu išmokų administravimas (apie 50 proc. nuo visų dabar mokamų išmokų), padidėjusios, įgyvendinus šį modelį, valstybės biudžeto ir fondų lėšos, sumažėjusi šešėlinė ekonomika, vokeliuose užslėptos pajamos, nes žmonės, žinodami apie nuolatines garantuotas pajamas, nenorės taikstytis su diskriminavimu, kai darbdavys nemoka mokesčių nei Sodrai, nei valstybės biudžetui, nei sveikatos draudimui. Juodoji (šešėlinė) ekonomika taps balta, skaidria ir papildys valstybės biudžetą.
.
