Buvo pasiūlyta keisti dviejų vietinės rinkliavos zonų tarifus: raudonosios zonos – iš 0,9 euro į 1,5 euro už valandos stovėjimą ir mėlynosios zonos – iš 1,8 euro į 2,5 euro už valandos stovėjimą.
Pakeitimais siūloma nustatyti rekomendacijas, kad surinkta rinkliava būtų panaudojama miesto susisiekimo infrastruktūrai gerinti – tvarkyti stovėjimo aikšteles, viešojo transporto laukimo stoteles ir kitą infrastruktūrą patogesniam susisiekimui viešuoju transportu. Taip pat būtų gerinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra, būtų užtikrinamas didesnis eismo saugumas ir kitos priemonės patogesniam vilniečių judėjimui.
Ketinama išplėsti ir mėlynąją zoną, į ją įtraukiant šiuo metu raudonojoje rinkliavos zonoje esančias B. Radvilaitės, Islandijos, Vilniaus, Liejyklos, Totorių, L. Stuokos–Gucevičiaus, Pilies, Šv. Jono, Dominikonų, Benediktinių, Labdarių gatves ir S. Daukanto aikštę. Taip pat pasiūlyta keisti ir kitų rinkliavos zonų ribas.
Dabar galiojantys vietinės rinkliavos dydžiai Vilniuje paskutinį kartą buvo keičiami prieš 12 metų, išskyrus mėlynąją zoną, kuri įvesta 2011 metais.
„Susisiekimo paslaugų“ specialistų atlikta stovėjimo vietų užimtumo analizė atskleidė, kad tik viena iš dešimties stovėjimo vietų sostinės mėlynojoje ir raudonojoje zonose yra neužimta.
Tai neatitinka užsienio mokslininkų rekomenduojamo ir Europos miestų praktika patvirtinto efektyvaus stovėjimo vietų užimtumo rodiklio, kuris turėtų būti iki 85 proc. visų stovėjimo vietų.
Jeigu šis rodiklis viršijamas, parkavimas tampa neefektyvus, ir automobiliai statomi netvarkingai, ką mes ir pastebime Senamiestyje bei jo prieigose. Todėl akivaizdu, kad Vilniaus miestui reikia pokyčių, kurie spręstų ne tik parkavimo vietų užimtumo problemas, bet ir vis didėjančio automobilizacijos lygio mieste pasekmes – spūstis, aplinkos taršą, laiko gaištį ir t.t.
Efektyvus parkavimo sistemos valdymas – viena iš daugelio priemonių miesto susisiekimo problemoms mažinti.
Jeigu stovėjimo vietų užimtumas yra reguliuojamas, atitinkamai valdomas ir naudojimosi automobiliais poreikis bei transporto srautų dydis gatvėse, ir čia pastebimas tiesioginis sąryšis. Kitų miestų patirtis tą ir įrodo.
Mažiau automobilių siaurose senamiesčio gatvėse – mažiau ir spūsčių.
Mažiau spūsčių – mažesnė ir aplinkos tarša, nes kai automobilis su įjungtu varikliu stovi vietoje, aplinką jis teršia labiau nei važiuojanti transporto priemonė. Galiausiai, mažiau teršiama aplinka – geresnė gyvenimo kokybė, kuria gali džiaugtis kiekvienas eismo dalyvis.
Vos tik paskelbus naujieną apie planuojamus keisti rinkliavos nuostatus – raudonosios ir mėlynosios zonos tarifų bei dalies rinkliavos zonų ribų peržiūrėjimą, pasigirdo nuomonių, kad siūlomi nauji tarifai yra per dideli, kad parkavimas Senamiestyje ir taip yra per brangus.
Tačiau būta ir tokių, kurie teigia, kad automobilių stovėjimas – per pigus, ir galima labiau didinti kainas. Palyginimui, Rygoje pirma valanda stovėjimo Senamiestyje kainuoja 5 eurus, o kiekviena papildoma valanda – 8 eurus. Latvijos sostinėje nuo 2013 metų pereita prie kompleksinio tarifo, kur kiekviena papildoma valanda kainuoja brangiau už pirmąją.
Taline 2015 metais nuo 4,8 euro už valandos stovėjimą senamiestyje pereita prie 6 euro už valandą rinkliavos tarifo.
Nuomonių yra visokių, tačiau naujų tarifų apskaičiavimo logika – paprasta. Vilniaus miestas remiasi tarybos patvirtintu maksimaliu stovėjimo vietų užimtumu, kuris yra 85 proc. Yra paskaičiuota, jog padidinus vietinę rinkliavą 10 proc., stovėjimo vietų užimtumas sumažėja 1–3 proc. Jeigu raudonojoje zonoje piko metu vidutiniškai užimta 90 proc. vietų, o mėlynojoje – 92 proc., siūlomais naujais rinkliavos tarifais tikimasi pasiekti efektyvaus stovėjimo vietų užimtumo ribą – būtent tuos 85 proc.
Tikimasi, kad sumažės ir laikas, skiriamas laisvos vietos paieškai – vietų padaugės, tai, savaime suprantama, bus sugaišta mažiau laiko ieškant, kur pastatyti automobilį.
Daugiau stovėjimo vietų atsiras ir kitose Vilniaus vietose, ir jų privalumais galės pasinaudoti gyvenantieji priemiesčiuose – tikimasi, kad šių metų vasarą savo automobilius bus galima palikti pirmosiose „Park and Ride“ aikštelėse. Nuo šių vietų gyventojai savo kelionę į miesto centrą galės tęsti viešuoju transportu.
Privalumai? Sutrumpės kelionės laikas ir kaina – išvengsite spūsčių. Miesto centre sumažės automobilių skaičius – sumažės ir tarša. Mažėjant automobilių skaičiui išaugs bendras transporto srautų greitis – vadinasi, greitesnių kelionių sulauks ir viešojo transporto keleiviai.
Galiausiai, tikimasi, kad įdiegus „Park and Ride“ aikšteles ir atnaujinus viešojo transporto parką, pavyks pakeisti Vilniaus gyventojų susisiekimo įpročius – miesto centre judėti ne asmeniniais automobiliais, o darniai: viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis.