Tik ar tikrai šie du dalykai ir yra rimčiausia verslo problema? Mano akimis, tai ką mini verslininkai yra pasekmė ilgamečio negebėjimo, nenoro tinkamai reaguoti į verslo aplinkos pokyčius ir keistis patiems.
Kalbant apie darbuotojus ir atlyginimus, mūsų šalies verslui laikas suprasti kelis dalykus. Pirmiausia, Lietuvoje darbuotojų yra tiek, kiek yra, Statistikos departamento naujausiais (2016 m. III ketv.) duomenimis - 1,4 mln. Iš jų bedarbių – tik 111 000.
Be to, darbuotojų gretas kasmet retina emigracija. Taigi dėl tų, kurie dirbti nori ir gali, įmonės konkuruoja ne tik tarpusavyje Lietuvoje, bet ir su bet kuria kita bendrove pasaulyje. Darbo rinka jau seniai yra globali. Užuot vaitojus, tai reikia priimti kaip duotybę.
Antras dalykas – atlyginimai.
Laikas suvokti – ir tiesą sakant, reikėjo tai padaryti gerokai anksčiau, – kad kvalifikuotas specialistas yra tarsi mikro įmonė, kuri savo žinias ir įgūdžius parduoda tam, kuris moka daugiau. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas sudaro 615,9 eurų atskaičius mokesčius.
Didžiojoje Britanijoje, kuri yra viena populiariausių mūsų šalies gyventojų emigracijos krypčių, vidutinė alga – 2140 eurų po mokesčių.
Airijoje vidutinis mėnesio atlyginimas atskaičius mokesčius dar didesnis ir siekia 2438 eurų. Ir dar vienas skaičius palyginimui: 64 proc. mūsų šalies gyventojų neuždirba net ir tų 615,9 eurų.
Nejau galime tikėtis, kad išsilavinę, aktyvūs žmonės pasiūlys žinias ir patirtį už štai tokį ar dar mažesnį atlyginimą?
Kas lieka mūsiškiam verslui?
Skėsčioti rankomis ir vėl vardyti, kad baisiausia, kas gali juos ištikti tai darbuotojų trūkumas ir kylantis atlyginimai?
Mano nuomone, baisiausias dalykas mūsų verslui jau nutiko.
Darbuotojų stygius yra tik pasekmė to, kad mūsų įmonės yra kaip reta neefektyvios ir jų savininkai bei vadovai metų metus net nebando dirbti efektyviau.
Būtent tai yra priežastis, dėl kurios didelė dalis mūsų šalies bendrovių savininkų tiesiog neišgali mokėti orių atlyginimų. Dažna mūsų lietuviško kapitalo bendrovė neuždirba pinigų, todėl ir augantys atlyginimai verčia gūžtis it skaudi kruša.
Baisiausia yra tai, kad jau senokai Lietuva svetur pozicionuojama, kaip aukštos kvalifikacijos ir pigių darbuotojų šalis. Regis užtrukome suprasti, kad žmonės šiandien laisvi. Be kitų dalykų, tai reiškia, kad jie laisvai renkasi darbdavį.
Mano akimis, verslo laukia bent keli be galo sunkūs metai.
Taip, atlyginimus kelti teks nedelsiant, nes priešingu atveju ir paskutiniai darbuotojai emigruos arba išeis pas geriau besitvarkančius. Tačiau iš ko kelti, jei galutinėje pelno-nuostolio ataskaitos eilutėje dažnoje įmonėje yra simbolinis pelnas arba net nuostolis?
Atsakymas paprastas – jau šiandien visomis išgalėmis siekti dirbti efektyviau. Tik efektyvus verslas, t.y. toks verslas, kuris turės aiškią verslo strategiją, kuriame labai aiškiai sudėliotos atsakomybės ir išgryninti procesai, kur bet kurį darbą atlieka tam darbui tinkamiausias darbuotojas ir veikia teisinga motyvacinė ir atlygio sistemos, tik toks verslas bus konkurencingas, pelningas ir turės iš ko mokėti darbuotojams konkurencingus atlyginimus, o ne kaišioti vokelius.
Algimantas Markauskas, vienos efektyviausių mūsų šalies bendrovių „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio generalinis direktorius, yra sakęs, kad tikrai efektyvūs tapsime tik tada, kai procesus matuosime net ne minutėmis, o sekundėmis.
Štai toks ir turi būti bet kurio verslo siekis.
Kad mūsų bendrovės taptų būtent tokios, jų savininkams būtina keisti požiūrį į verslo valdymą ir darbuotojus. Kurie nesugebės to padaryti, per artimiausius kelerius metus neišvengiamai bankrutuos. Nebūtinai tai yra blogai.
Versle turi išlikti tie, kurie geba sąžiningai, pasitelkę geriausias vadybos praktikas pasiekti, kad jų verslas būtų konkurencingas ir pelningas. Tokiose bendrovėse atlyginimų didinimas neatrodo kaip didžiausias metų rūpestis, o darbuotojai jas vertina, kaip geras darbdaves ir nori jose dirbti.
Aš esu optimistas, nes mano patirtis rodo, kad dauguma bendrovių neišnaudoja labai daug turimo potencialo, kad vis daugiau savininkų ar samdomų vadovų ieško būdų persitvarkyti.
Jie siekia kurti efektyvų, taigi ir konkurencingą bei tvarų verslą, kurio veiklos misija, užsibrėžti tikslai trauktų darbuotojus, o šie, gaudami orų atlygį, rinktųsi Lietuvos, o ne svečios šalies darbdavį.
Mano giliu įsitikinimu, pagrindinis 2017 m. ir dar kelių ateinančių metų Lietuvos verslo iššūkis bus ne darbuotojų trūkumas ir augantys atlyginimai, o verslo konkurencingumo ir pelningumo didinimas.
Verslui sėkmingai šį iššūkį įveikus, laimės ne tik įmonių savininkai ir vadovai, laimės visa Lietuva, nes mes stipriai priartėsime prie stipriausių ES šalių pragyvenimo lygio. Tada bent dalį tautiečių taip pat pamatysime grįžtant.
