Optimizmas naujų technologijų mobilumo, investicijų srauto į jas atžvilgiu kaip niekad aukštas. Jos neretai net vadinamos nusistovėjusių taisyklių „laužytojomis“ ar „revoliucionierėmis“.
Nors, atrodytų, bankams lieka du keliai: ignoruoti susidariusią situaciją arba imti panikuoti, vis dėlto šie iššūkiai tradiciniams bankams atneša didelių galimybių bei naudos vartotojams.
Natūralu, nauji rinkos žaidėjai skatina dar didesnę tam tikrų paslaugų (mokėjimo, smulkaus kreditavimo) konkurenciją, galbūt kai kurių jų mažėjimą bankuose. Tačiau lūkesčių ir žinučių šioje aplinkoje yra kur kas daugiau, todėl būtina atskirti susidariusį „triukšmą“ nuo reikšmingų signalų, kurie svarbūs ir neatsiejami visai dabartinei bei ateities finansų sektoriaus naudai.
Inovatoriai taip pat neišvengia iššūkių
Visų pirma, ateinantys nauji dalyviai gali naudotis tam tikromis išlygomis – nevykdyti kai kurių kredito įstaigoms taikomų reikalavimų (pavyzdžiui, dėl pinigų plovimo prevencijos).
Tokiu būdu jiems leidžiama lengviau ir greičiau įžengti į rinką bei pelnyti laikiną pranašumą. Tačiau tai kartu gali tapti ir dideliu trūkumu. Juk atsiradus prielaidai bet kokiam galimam incidentui, sugriūtų pasitikėjimas visu finansų sektoriumi.
Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimai, atsakingas klientų identifikavimas, saugiai veikiančios sistemos yra neišvengiami kuriant saugią ir patikimą aplinką klientams.
Todėl šioje srityje išlygų neturi būti. Štai neseniai pasirodžiusi žinia, kad vienas jau spėjusių pagarsėti startuolių kuriam laikui stabdo veiklą tam tikrose šalyse ar blokuoja sąskaitas kredito įstaigose, kelia reputacinių problemų visiems finansų sektoriaus dalyviams.
Be to, naujų dalyvių skaidrumo stoka taip pat kelia papildomo nepasitikėjimo.
Pavyzdžiui, apsilankius kai kurių kompanijų interneto svetainėse, galima išvysti gana skurdoką vartotojams pateikiamą medžiagą. Kol kas trūksta informacijos apie akcininkus, finansines ataskaitas, veiklos pobūdį, todėl natūralu, kad kyla daug klaustukų ir nežinomųjų.
Svarbu, kad bet kokia rizika, kuri gali kilti klientams (dėl nepakankamo informuotumo ir pan.), būtų suvaldyta.
Galiausiai inovatoriai susiduria su dar vienu iššūkiu. Nors rinkose investicijos į fintech sektorių didelės, visgi pelnas nekuriamas per vieną dieną ir pasiekti masto ekonomiją nėra lengva užduotis. Todėl veiklos pradžioje daugelis naujųjų dalyvių turi subsidijuoti paslaugas.
Toks veiklos pobūdis sąlygoja tam tikrą neprognozuotumą – paslaugų teikimo sąlygos staiga gali keistis (tą liudija viešumoje jau pasirodžiusios istorijos). Tolesnės galimybės priklauso ir nuo to, kiek rinkos dalyvis pelnys vartotojų pasitikėjimo bei gebės prisitaikyti prie keliamų reikalavimų (pinigų plovimo prevencijos ir kt.).
Naujokai ir senbuviai – abipusė nauda
Bankų sektorius visuomet pabrėžia, kad naujosios verslo formos neturi būti priešpriešinamos bankininkystei (nors kai kurie nauji rinkos dalyviai viešumoje tą daro neretai net ir nelabai etiškais būdais). Be to, bankai patys suinteresuoti tapti virtualūs, vystyti naujų technologijų sprendimus ir tą intensyviai daro.
Naujieji finansų rinkos žaidėjai dažniausiai orientuojasi į vieną konkrečią paslaugą. Tai galima pavadinti iššūkiu ir privalumu viename. Reikia pripažinti, kad pavienių paslaugų gavimas skirtingose vietose nėra patogus klientams.
Tuo tarpu bankai, būdami universalūs, „vieno langelio“ principu veikiantys paslaugų teikėjai, apima operacijų visumą (investicines, taupymo, skolinimo, konsultavimo ir kt. paslaugas) – jie turi pažinti savo klientą, jo finansinę situaciją ir tokiu būdu atliepti jo poreikius bei ieškoti geriausių sprendimų.
Natūralu, kad bankai negali būti inovacijų „vėliavnešiais“ kiekvienos teikiamos paslaugos atžvilgiu.
Tad žinia, jog atsiranda žaidėjų, kurie kuria atskirų paslaugų naujoves, sveikintina – kuo daugiau konkurencijos, tuo didesnė nauda pačiam vartotojui.
O supratimas ir galimybės senbuviams bei naujokams bendradarbiauti gali nulemti abipusę sėkmę ir suteikti dar daugiau privalumų klientams.
Ar valdžios lūkesčiai dėl „fintech rojaus“ – pagrįsti?
Viena vertus, sveikintinas mūsų valdžios ir reguliuotojų užmojis atvesti į šalį investuotojų, tačiau kol kas panašu, kad tiek galima rizika, tiek apskritai tokios pozityvios politikos finansų technologijų ir startuolių atžvilgiu tikslai bei privalumai įvertinami gana abstrakčiai.
Žinoma, atėję nauji rinkos dalyviai gali paskatinti tam tikrą ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą, tačiau tikėtis stabilaus ilgalaikio šalies ekonomikos finansavimo, resursų pritraukimo ir transformavimo į ekonomikos augimą skatinančius įrankius – nereikėtų, kadangi jie turi būti orientuoti į paslaugų eksportą. Tam būtinos kompleksinės priemonės, numatyti ir aiškiai reglamentuojami tikslai. Tuo tarpu dabar panašu, kad tik epizodiškai bandoma „privilioti“ pavienių dalyvių. Reikėtų ilgalaikio lūkesčių, laukiamų rezultatų, poveikio plano.
Vis aktyviau pritraukiamos kitų šalių finansų sektoriaus įmonės, kurios tarptautinėje rinkoje yra „po padidinamuoju stiklu“ – patraukia už kontrolę atsakingų institucijų dėmesį. Žinant tai, kad Lietuva siekia tapti EBPO klubo nare, tai tampa dar aktualiau. Todėl būtina aiški pozicija ir reglamentavimas, kaip bus sustabdytas kelias bet kokiems piktnaudžiavimo atvejams pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais, taikomos deramo klientų identifikavimo ir duomenų saugumo bei konfidencialumo priemonės.
Savo kieme pranašu nebūsi?
Galiausiai dar viena visai neseniai pasirodžiusi žinia – Lietuvoje veiklą pradeda virtualus bankas, veikiantis pagal bendro ES paso reikalavimus. Žinoma, skaitmeninėje rinkoje toks dalykas sveikintinas, tačiau kažkodėl Lietuvoje veikiantiems bankams tokio pobūdžio paslaugų teikimas pagal galiojančius teisės aktus buvo neįmanomas – bankai jau senokai siekė supaprastinti paslaugų prieinamumą ir kuo daugiau jų, vadovaujantis atitinkamais saugumo reikalavimais, perkelti į virtualią erdvę, tačiau susidurdavo su reguliavimo politika, kuri orientuota į praeitį ir tradicinių paslaugų teikimą, o ne ateitį ir skaitmeninę aplinką. Kyla natūralus klausimas, kodėl staiga į tai numojama ranka.
Visgi siekiant vystyti finansų sektorių būtina numatyti aiškius tikslus, o ne tik turėti ambicijų tapti fintech centru. Visiems rinkos dalyviams – tiek senbuviams, tiek naujiems – atsakomybės, vartotojų duomenų apsaugos, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos bei elementarios veikimo etikos lygmuo turi būti vienodi.
Bet kokia prielaida kokiam nors incidentui susidaryti menkina pasitikėjimą visu sektoriumi. Todėl nauda klientams bei patiems rinkos dalyviams gali būti kuriama per abipusį bendradarbiavimą ir naujų saugių galimybių kūrimą.
