M. Dubnikovas. Lietuvos akcizų politika neturės analogų pasaulyje

Vyriausybei pritarus radikaliam alkoholio akcizų auginimui nuo kitų metų, Lietuva tampa pasaulinio lygio eksperimentu, nes šiuo metu nei vienoje valstybėje pasaulyje nėra taikomi vienodi alkoholio akcizai vienam laipsniui neatsižvelgiant į alkoholio rūšį.

Būtent tokius siekius pažymi radikalus alkoholio akcizo auginimas.

Įdomiausia tai, kad net sveikatos ministras Aurelijus Veryga viešai kalbėjo, kad ministerijos tikslas nėra vienodai apmokestinti laipsnį, bet pasiekti, kad „prekyvietės lentynoje“ alkoholio laipsnis kainuotų vienodai nepriklausomai nuo gėrimo rūšies. Kitaip sakant, reikia atsižvelgti į gamybos savikainą, kuri veikia galutinę kainą.

Bet gana apie tikslus, kurių sveikatos sergėtojai nepasiekia, nes alkoholis artėjant kadencijos pabaigai bus apmokestintas vis daugiau stipriųjų gėrimų naudai. Valdantieji skatins keisti silpną alkoholį į stiprųjį.

Didžiausias eksperimentas su Lietuvos ekonomika bus padarytas biudžeto surinkime.

Vyriausybė tikisi, kad radikaliai padidinus akcizus (alui net 112 proc., o klasikiniam ir putojančiam vynui – 113 proc., o degtinei – 5 proc.) bus surinkta net 45 mln. eurų daugiau.

Legalaus alkoholio pardavimai Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis krenta kelis metus iš eilės akcizus didinant 2,5 – 8 proc. intervale, o akcizą padidinus dramatiškai tikimasi ir vartojimą sumažinti toliau ir papildomų mokesčių surinkti.

Eksperimentas su Lietuvos ekonomiką bus patikrintas realiais duomenimis, jei toks sprendimas bus priimtas Seimo.

Įdomu, kad akcizo surinkimas iš degtinės gali realiai padidėti, nes jo dydis bus žemesnis nei Latvijoje, bet didesnis nei Lenkijoje.

Taip pat degtinės akcizas gali augti, nes vartotojai persiorientuos iš silpnųjų gėrimų, jei pasiseks Vyriausybei. Tačiau tikėtis akcizo surinkimo augimo iš alaus, kai akcizas bus beveik dvigubai didesnis nei Lenkijoje ir Latvijoje, gan keista.

O būtent alus yra antras pagal svarbumą akcizo nešėjas.

Jei akcizo kėlimo politika bus tęsiama, tai 2020 metais, Lietuvoje alus bus apmokestinamas daugiau nei Danijoje, keturis kartus didesnis nei Lenkijoje ir Latvijoje, o Vokiečiai savo alų apmokestins 23 kartus mažiau. Pabrėžtina, kad skirtumas bus kartais, o ne procentais.

Daugelis girdėjo argumentą, kad politikai tikisi, kad Lietuva būdama „kelrode žvaigžde“, kaip reikia didinti akcizus išprovokuos Lenkiją taip pat pasipinigauti iš savo gyventojų, tačiau šie argumentai atsimuša į vieną gan rimtą sieną.

Vokietijos alaus gamintojai mėgaujasi minimaliais akcizais ir Lenkai greičiausiai paseks tikrai ne Lietuvos pavyzdžiu, o daug didesnės ir turtingesnės Vokietijos pavyzdžiu, su kuria taip pat turi bendrą sieną. Panašu, kad Lietuva daro eksperimentą, kuris turės įrodyti, kad musės skrydis į viršų gali atplėšti net du dramblius (Lenkiją ir Vokietiją) nuo žemės.

Galima tik konstatuoti, kad sveikatos klausimai ir alkoholio žala yra tik priedanga, siekiant grubiai pasipinigauti iš vartotojų neatsižvelgiant į aplinkinių valstybių tendencijas.

Dar įdomiausia, kad daromas eksperimentas su vartotojais ir ekonomika. Galima tik pavydėti 2017 metais studijuojantiems studentams, kurie galės rašyti neribotą įdomių mokslinių darbų skaičių įvairiomis temomis.