Kam reikalingas kiekybinis skatinimas

Tokių neįprastų priemonių kaip kiekybinis skatinimas centriniai bankai imasi, kai standartinių priemonių, tokių kaip palūkanų normų nustatymas, reguliarus skolinimas rinkos dalyviams ir panašiai, nebeužtenka centrinio banko tikslams pasiekti. Kiekybinio skatinimo metu centrinis bankas iš kredito įstaigų ir jų klientų didele apimtimi perka pasirinktos rūšies turtą (paprastai tai yra vertybiniai popieriai). Šie veiksmai padidina pinigų kiekį apyvartoje ir mažina palūkanų normas. Tokia politika prisidedama prie ekonomikos augimo skatinimo ir per poveikį valiutos kursui – kitų valiutų atžvilgiu valiuta tampa pigesnė, o šalies eksportas dėl to tampa patrauklesnis užsienio pirkėjams.

ECB nėra pirmasis centrinis bankas, kaip ekonomikos skatinimo priemonę nusprendęs įgyvendinti nestandartinę pinigų politiką. Panašias priemones yra taikę ar vis dar taiko JAV federalinių rezervų bankas, centrinis Jungtinės Karalystės bankas ir Japonijos centrinis bankas.

Šiuo metu Eurosistemos vykdoma Išplėstinė turto pirkimo programa

ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai turtu užtikrintų vertybinių popierių ir padengtų obligacijų pirkimus pradėjo vykdyti 2014 m. pabaigoje. 2015 m. kovo mėn. buvo pradėti pirkti ir euro zonos vyriausybių, agentūrų ir kitų Europos institucijų išleisti vertybiniai popieriai. Tada išplėstine turto pirkimo programa pavadinti pirkimai išaugo iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. 2016 m. pavasarį perkamų vertybinių popierių kiekis buvo padidintas iki 80 mlrd. eurų per mėnesį. Šiek tiek vėliau pradėti pirkti ir euro zonos nebankinio sektoriaus bendrovių išleisti skolos vertybiniai popieriai. Šią savaitę ECB valdančiosios tarybos posėdyje nuspręsta programą pratęsti – iki 2017 m. pabaigos pirkti euro zonos vyriausybių, agentūrų, kitų Europos institucijų obligacijų, turtu užtikrintų vertybinių popierių bei padengtų ir nebankinio sektoriaus bendrovių obligacijas. Tačiau nuo 2017 m. balandžio mėn. bus vykdomi šiek tiek mažesnės apimties pirkimai – bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį. 2016 m. lapkričio mėnesio pabaigoje pagal išplėstinę turto pirkimo programą Eurosistema buvo nupirkusi obligacijų už beveik 1,5 trln. eurų (1 paveikslas), o iki 2017 m. pabaigos iš viso bus įsigijusi vertybinių popierių už 2,3 trln. eurų.

Foto: Organizatorių archyvas

Vertinama, kad ECB skatinamoji pinigų politika padėjo išvengti gilesnės euro zonos šalių recesijos. Europos Komisijos pirmininkas J. C. Junckeris, skaitydamas metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį, paminėjo, jog ECB vykdoma skatinamoji pinigų politika euro zonos vyriausybėms padėjo sutaupyti 50 mlrd. eurų skolos tvarkymo išlaidų.

Kiekybinis skatinimas Lietuvoje

Lietuvos bankas prisideda prie kiekybinio skatinimo pagal vieną iš išplėstinės turto pirkimo programos dalių – viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą – antrinėje rinkoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Europos institucijų išleistus vertybinius popierius.

Lietuvos bankas vertybinius popierius perka iš Lietuvos ir užsienio kredito įstaigų, o šių kredito įstaigų tarpininkavimu juos parduoda ir privatūs bei verslo subjektai. Vidaus rinkoje išleisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai perkami aukcionų būdu – aukcionų jau įvykdyta per šimtą, o jų metu nupirkta vertybinių popierių už 400 mln. eurų. Šių metų lapkričio pabaigoje Lietuvos bankas iš viso buvo įsigijęs vertybinių popierių už daugiau kaip 6 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į dabartinius programos parametrus, galima prognozuoti, kad iki programos pabaigos kiekybinio skatinimo tikslais Lietuvos bankas bus įsigijęs obligacijų už 9,5 mlrd. eurų.

Įgyvendinama skatinamoji politika sumažino skolinimosi kainą Lietuvoje. Ilgiausios trukmės vidaus rinkoje išplatintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų pelningumas nuo viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos paskelbimo sumažėjo nuo 1,5 iki 0,6 procentų. Šalies Vyriausybė šių metų rugpjūčio mėnesį pirmą kartą šalies istorijoje pasiskolino už neigiamas palūkanas (neigiamų palūkanų buvo išleistieji 3 ir 5 metų trukmės vertybiniai popieriai). Lietuvos banko duomenimis, nuo 2015 m. pradžios naujų paskolų įmonėms palūkanų normų 3 mėn. vidurkis sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

Kadangi vykdoma išplėstinė turto pirkimo programa, siekiama paskatinti būtent euro zonos ekonomikos augimą, pagal šią programą perkami tik eurais išleisti vertybiniai popieriai. Didelė dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų yra išleistos Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, taigi centriniai bankai šių vertybinių popierių pagal šią programą neperka.

Lietuvos bankas šiuo metu neperka ir privačiojo sektoriaus vertybinių popierių. Įprastai nacionaliniai centriniai bankai perka savo jurisdikcijose išleistus ir kitus programos kriterijus atitinkančius vertybinius popierius, o Lietuvoje registruotos bendrovės tokių vertybinių popierių išleidusios nėra. Tačiau, vyraujant dabartinėms palankioms finansavimo sąlygoms, vis pasigirsta svarstymų apie galimybę pasinaudoti kitu išsivysčiusiose finansų rinkose įprastu lėšų pritraukimo būdu – privačiojo sektoriaus vertybinių popierių išleidimu.