Pirma, politikų įvardijamos naujojo Darbo kodekso atidėjimo priežastys.

Kokias jas girdime?

Naujasis Darbo kodeksas skatins emigraciją.

Darbuotojų teisės - "iškastruotos".

Trūksta socialinio jautrumo.

Jei šios priežastys tikros, tai kodėl nepalikus galioti seno Darbo kodekso? Juk jam galiojant lietuvių emigracijos nebuvo, darbuotojams užtikrinamas saugumas (išeinant iš darbo būna įspėjami ir gauna išeitines išmokas), o socialinis jautrumas puikiai atspindėtas – jokios diskriminacijos. Taip?

Taigi klausimas – ar šios priežastys tikrai esminės?

Antra, naujojo Darbo kodekso turinys.

Lietuva Europos Komisijos (EK) prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą.
Kyla klausimas, ar nukėlus Darbo kodekso įsigaliojimą, EK vis tiek pripažins, kad Lietuva vykdo struktūrinę reformą ir netaikys sankcijų dėl papildomo deficito?

Tiems, kas yra susipažinę su naujuoju Darbo kodeksu, klausimas kyla kitas: kodėl naująjį Darbo kodeksą reiktų apskritai laikyti esmine reforma?

Toks klausimas kyla todėl, kad realiai nuostatų, kurios įtakotų realų esminį pokytį nėra daug.
Kokios tai nuostatos?

Leidžiamos terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbams - 20 proc. organizacijos darbuotojų (del šios nuostatos, beje, buvo Prezidentės veto ir Prezidentė tikisi, kad pagal Jos veto bus taisoma toliau).

Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą per savaitę galima dirbti vidutiniškai ne daugiau kaip 48 valandas per apskaitinį laikotarpį (tam priešinasi Profesinės sąjungos, Joms pritaria Prezidentė).

Įspėjimo terminai sutrumpinti (apibendrinus - 1 mėn.) ir išeitinės išmokos mažėja (apibendrinus – 1 VDU) bei išeitinių išmokų už stažą dalis bus mokama iš specialaus fondo (praktikoje šis atleidimo straipsnis pritaikomas labai retai – reikia tikėtis, kad bus dažniau, tokiu atveju „mažiau“ virs „daugiau“).

Pareiga darbdaviams priimti darbo apmokėjimo sistemą, lygių galimybių politiką, iniciuoti Darbo tarybos rinkimus ir lokalius teisės aktus derinti su Darbo taryba.

Kas dar?

Atostogos? Gražintos.

Naujos darbo sutarties rūšys? Jos pakoreguotos taip, kad realaus pritaikomumo platesniu mastu nebus. Nenumatytos apimties darbu sutartis - panaikinta.

Taigi pagrindinė reformos dalis - spragų užpildymas, t.y. teisminės praktikos perkėlimas į Darbo kodeksą. Bet tai ir taip veikia.

Trečia, būsimi naujo Darbo kodekso pakeitimai.

Visi kalba apie pakeitimus, bet niekas nepasako, kas bus keičiama. Arba jei pasako, tai pakeitimai susiję su...seno Darbo kodekso normų grąžinimu.

Reziume

Naujojo DK nuostatas galima suskirstyti į tris dalis: naujovės, taisyklės iš teismų praktikos ir normos iš senojo Darbo kodekso.

Naujovė sudaro - maksimaliai 30 proc. Vadinasi, 70 proc. naujo DK jau turime dabar.
Klausimas: kam reikia atidėti?

Mano nuomone: siekiama padaryti, kad Darbo kodeksas "atrodytų" saugus. Duok dieve, kad "atrodymas" padėtų: sukurti darbo vietas, padidinti darbo užmokestį, kelti darbuotojų kvalifikaciją, darbo našumą, kurti Lietuvos konkurencingumą. Deja, atrodymas esmės nekeičia, nes tai nėra tikra.

Kartais būna gyvenime, kad iš pirmo žvilgsnio geras dalykas dabar, ateityje virsta blogu, arba atvirkščiai - tai, kas turėjo atnešti nelaimę, atneša laimę.

Jei senas DK, kuris atrodo saugus ir geras darbuotojams, realiai neužtikrina darbuotojų teisių apsaugos, tai gal naujasis Darbo kodeksas, kuris siejamas su nesaugumu, virs realia nauda darbuotojams? Tik negrąžinkite senų nuostatų.

Gal duokime pirmiausia jam įsigalioti. Atsakingai pagalvokime, ar reikia spektaklio "Naujojo Darbo kodekso priėmimas" antros dalies?