Tačiau mažai kas žino, kad daug anksčiau nei super-maistas atsirado super-klausimas. Tai tokiu pačiu principu („vienu šūviu – 500 zuikių“) veikiantis klausimas, užduodamas interviu su kandidatu metu, kuris kaip super-algoritmas išsprendžia hamletišką samdyti ar nesamdyti dilemą.
Mums, atrankų specialistams, šių super-klausimų lobynas yra kaip niekam kitam lengvai prieinamas, todėl praskleisim savo slaptą skrynią ir keliais su jumis pasidalinsime.
- Super-klausimas pardavimų vadybininkams: „Kaip veikia kondicionierius automobilyje?“ Teisingas atsakymas, priartinantis kandidatą prie teigiamo darbdavio sprendimo: po variklio dangčiu yra ledas.
- Super-klausimas kandidatėms į administratores: „Ar ateinantį savaitgalį norite praleisti su šeima gamtoje, ar autostradoje skraidydama su „britva“?“ Teisingas atsakymo variantas: antrasis.
Daugiau super-klausimų: „Kiek golfo kamuoliukų telpa į Boeing 747?“. „Jei tave suspaustų į 5 centų monetą ir įmestų į maisto procesorių, kaip tu pabėgtum?“
Pastarieji galbūt daug kam jau yra girdėti.
Tai – vieni populiariausių „Google“ klausimų kandidatams, kuriuos pernai šis verslo gigantas pagaliau pripažino kaip nepasiteisinusius. Mano asmeniniu požiūriu, pasiteisino viešųjų ryšių atžvilgiu, nes net ir nekandidatuojantys į „Google“ juos sprendė.
O spręsdami liūdėjo, kad niekada, oi niekada nebus tokie sumanūs, kaip esami „Google“ darbuotojai. Visgi talentų medžioklėje siekiamas rezultatas – ne viešieji ryšiai ar savivertės auginimas, tad grįžkime prie pagrindinio tikslo.
Anksčiau nei „Google“ supratome, jog super-klausimai neveikia
Ir norime jums paaiškinti – kodėl?
Žmogus yra per sudėtingas sutvėrimas, kad jį pavyktų įminti vienu klausimu. Siekiant gautu atsakymu pagrįsti daromas išvadas, visų pirma reikia statistiškai įvertinti, ar šis klausimas tikrai parodys tą paslėptą reikšmę, kurios tikimės, bei sukontroliuoti visus šalutinius veiksnius, galimai darančius įtaką atsakymui: oro sąlygas, kandidato fizinę ir emocinę būklę, prieš tai užduotus klausimus, galų gale, jo požiūrį į klausiantįjį ir pan.
Deja, net išsamūs projektiniai testai, kuriuose yra dešimtys ir šimtai tokių klausimų, sunkiai arba visai neįveikia statistinių patikimumo kriterijų, o daryti išvadas remiantis vienu atsakymu į klausimą nenusižengus statistikai būtų apskritai neįmanoma.
Be to, kuo mandriau klausimas užraitytas ir kuo daugiau atsakymų variantų – tuo nepatikimesnis kandidato įvertinimas, remiantis šiuo atsakymu. Kaip kad pavyzdžiui, aukščiau paminėtas klausimas apie automobilio kondicionieriaus veikimą, numanomai turėjo parodyti kandidato gebėjimą išsisukti iš keblios situacijos sunkų klausimą paverčiant juoku.
Tačiau lieka neaišku, kaip interpretuoti atsakymą, jei kandidatas iš tiesų žino bei smulkiai nupasakoja kondicionieriaus veikimo principą. Be to, net jei rinktumėmės darbuotojus pagal tai, kaip jie atsako keblius klausimus, tai nebūtinai atspindės jų kasdienio darbo rezultatų: juk įprastame darbe stresinių situacijų būna palyginti nedaug, o ilgainiui išmokstama puikiai prisitaikyti ir prie jų.
Dar 5 darbo pokalbio klausimų klišės, kurias taip pat vertėtų pamiršti
Praktikoje nepasiteisino ne tik „Google“ super-klausimai. Dar daugiau metų kaip darbo pokalbių klišės tarp Lietuvoje veikiančių įmonių klaidžioja penki klausimai. Juos tradiciškai priimta klausti, tačiau vargu ar atsakymai į juos suteikia tą informaciją apie kandidatą, kurios tikitės.
– „Įvardink savo 3 geriausias savybes“.
Šio klausimo neklauskite, nes ar tikrai patikėsite, gavę atsakymą? Geriau žinant, kad ieškomas pardavimo vadybininkas turi būti labai darbštus, klausti: „Kokiu būdu pasiekėte savo praėjusio mėnesio pardavimų tikslus?“
Jei sako, kad pažįsta daug tinkamų žmonių, su kuriais sutvarko reikalus žaisdami golfą ir niekada nėra padaręs 50 šaltų skambučių per dieną, tai, greičiausiai, ne darbštumas, o gebėjimas „networkinti“ yra stiprioji šio kandidato savybė.
– „Įvardink savo 3 blogiausias savybes“.
Gudresni net neklausia 3 geriausių, o iš karto traukia blogiausių savybių kortą. Šis klausimas veikė tol, kol jį mažai kas žinojo ir galima buvo tikėtis, kad netikėtai užkluptas pasakys tiesą.
Šiais laikais, tai yra pirmas dalykas, kuriam kandidatas pasiruoš prieš ateidamas į pokalbį. Ir dar būtinai parenka tokias savybes, kurios skamba, kaip privalumai: „Esu toks darbštus, toks darbštus, kad dirbu už penkis, dėl ko vadovui teko atleisti visą skyrių ir ištuštėjusiame ofise susidarė aidas (liūdnas veidukas)“.
Nėra taip paprasta „perkąsti“ kandidato silpnąsias puses. Jas geriausiai padeda išsiaiškinti išsamus į darbuotojo pasiekimus bei elgesį orientuotas interviu.
– „Kas jus motyvuoja darbe?“.
Šis klausimas yra geras, bet ne visada išgirsite tikrai tai, dėl ko jo paklausėte. Pvz.: „Mane motyvuoja grįžtamojo ryšio apie mano darbą suteikimas“. Paklauskite, ar dabartinis vadovas suteikia grįžtamąjį ryšį ir greičiausiai išgirsite, kad ne.
Tiesiog labai dažnai atsakydami į šį klausimą kandidatai išsipasakoja, kas jiems šiuo metu blogai. Geriau klausti: „Papasakokite apie užsitęsusį projektą, kai ilgai nepavyko gauti rezultato. Kas jus skatino eiti iki galo?“
– „Kaip save matote po 5 metų?“
Jeigu nenurodysite konkretaus periodo, sužinosite dvigubai daugiau – ne tik, kokie kandidato planai ir tikslai, bet ir kiek toli į ateitį jis yra suplanavęs. Todėl geriau klausti: „Kokie tolimiausi jūsų profesiniai tikslai?“ Jeigu matysite, kad susiplanavo tik pusę metų į priekį, greičiausiai tai nėra labai ambicingas ir strategiškas žmogus, todėl galbūt puikiai tiks didelės karjeros nežadančioje pozicijoje?
– „Kaip elgtumėtės, jei klientas jus apšauktų?“
Atsakant į hipotetinius klausimus įsijungia dešinysis smegenų pusrutulis, atsakingas už kūrybiškumą ir fantaziją, todėl nieko realaus nesužinosite.
Geriau formuluoti klausimą apie jo ankstesnę patirtį konfliktinėje situacijoje, kuomet buvo apšauktas kliento arba susiklostė panaši įtempta situacija, pvz.: klauskite, kokiomis aplinkybėmis yra išlaikęs/praradęs savitvardą ir kaip tuo metu elgėsi?
Juk jums svarbiausia patikrinti emocinį stabilumą, todėl viso pokalbio metu ieškokite pagrindo šioms išvadoms.
Auksinis klausimas: kuomet „kaip“ svarbiau nei „ką“
Yra vienas klausimas, kuris pakankamai super, kad jį vertėtų naudoti gana dažnai: „Kokie jūsų darbo (pardavimų / klientų aptarnavimo / vadovavimo / delegavimo / motyvavimo / sprendimų priėmimo / derybų / ir pan.) principai?“
Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip kandidatas atsako į klausimą, tuo tarpu atsakymo turinys – antraeilės reikšmės.
Atkreipkite dėmesį į tai, ar jis vardina procesą (Galbūt jis – vykdytojas?), ar jis pasakoja apie vertybes ir principus (Galbūt jis – strategas?), ar jis apskritai supranta šį klausimą (Kiek supranta abstrakčius dalykus ir juos moka išversti į konkrečią kalbą?).
Šis klausimas yra geras dar ir tuo, kad kandidatai jo kol kas nežino ir todėl kartais būna neįtikėtinai atviri. Vienas įdomesnių atsakymų mano pardavimų vadovo atrankos praktikoje: „Nors žinau, kad tai nesąžininga, bet jeigu nemeluočiau, tai tikrai nieko neparduočiau.“ Reikia pripažinti, kad atsakydamas į šį klausimą žmogus buvo sąžiningas.
Užbaigsiu tuo, kuo pradėjau.
Mokslininkų super-maisto poveikio vertinimai labai prieštaringi: nuo įrodymų, kad juo galima išgydyti vėžį, iki tvirtinimų, kad jis veikia placebo principu. Bet dėl maisto ir jo skonio nesiginčysime, o, štai, dėl galimybės pražiopsoti gerą kandidatą – norėjosi perspėti.
