Deja, prastesnis oras pakišo koją grūdų augintojams ir derliaus kokybė buvo kur kas blogesnė nei pernai – didžioji dalis buvo tinkama tik pašarams.
Taigi, šįkart tas arklys, tempiantis mūsų ekonomiką, nebuvo žemės ūkis – į priekį mus stumdė vidaus vartojimas.
Tai turėjo įtakos kuklesniam trečiojo ketvirčio šalies BVP rezultatui: realus bendrasis vidaus produktas paaugo 1,6 proc. – prasčiausiai per metus.
Geresni paskutinio mėnesio pramonės rezultatai tik iš dalies kompensavo itin santūrią vasaros pradžią, eksporto augimą tramdo augantis neapibrėžtumas, Jungtinės Karalystės svaro sterlingų kurso silpnumas ir lėtas prekybos partnerių ekonominis atsigavimas.
Investicijos, kurios praėjusiais metais buvo vienas iš kertinių Lietuvos ekonomikos lokomotyvų šiemet tempia ūkio augimą žemyn – investiciniai procesai yra jautrūs ekonomikos dalyvių nuotaikoms, kurios optimizmu nežiba.
Be to, įmonių modernizavimą riboja dar neįsibėgėjęs naujasis ES investicijų ciklas.
Taigi, šiemet šalies ūkis auga didžiąja dalimi pasiremdamas tik viena koja – vidaus vartojimu. Didmeninė ir mažmeninė prekyba išliko pagrindiniu plėtros flagmanu, prie augimo prisidėjo viešbučiai ir restoranai, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas, transportas ir logistika.
Geri pastarojo sektoriaus rezultatai yra siejami tiek su vidaus vartojimo renesansu, tiek ir su tranzitine veikla bei teikiamų paslaugų eksportu.
Paskutinis metų ketvirtis gali pademonstruoti geresnius statybos veiklos rezultatus, artimiausiu metu neslops ir vidaus vartojimas. Tačiau tikėtis itin didelio proveržio svarbiausiose pozicijose – eksporte ir investicijose dar neverta.
O ekonomikos augimas paremtas vieninteliu varikliu itin gerų rezultatų negarantuoja. Taigi, Lietuvai gali tekti ir šiemet perduoti geltonuosius lyderio marškinėlius Baltijos šalių lenktynėse kaimynei Latvijai.
