Pastaruoju metu vis dažniau viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos VVĮ tematika leidžia teigti, kad dabartinė situacija netenkina visų suinteresuotų pusių.

Tačiau laikas bėga, o situacija nesikeičia. Ką turėtume daryti kitaip?

Tam, kad galėtume rasti atsakymą į klausimą, kaip modernizuoti Lietuvos VVĮ, pirmiausia reikia aiškiai įvardinti pagrindines problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria šis sektorius.

Neišgrynintos veiklos

Pirmasis iššūkis – neišgryninta VVĮ paskirtis ir veiklos. Dabar įmones bandoma skirstyti pagal tai, kokią veiklą jos vykdo – komercinę ar viešąją, tačiau dažnai tai sudaro prielaidas manipuliacijoms, kurios neleidžia nustatyti VVĮ aiškių tikslų.

Geriausias to pavyzdys – „Lietuvos geležinkeliai“: nuostolinga keleivių vežimo veikla yra laikoma „socialine“ funkcija ir tai naudojama kaip argumentas mažesniam pelningumui ar nemokamiems dividendams pateisinti.

Dirbti efektyviau kliudo ir chaotiškas VVĮ veiklų portfelis. Didelė dalis šių įmonių vykdo veiklas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jų strategine paskirtimi.

Nepagrindinės veiklos neleidžia išgryninti strategijos ir susikoncentruoti į pagrindinę veiklą, dažnai būna nuostolingos, neretai pasitaiko ir jų dubliavimas tarp skirtingų VVĮ.

„Popieriniai“ tikslai

Antroji problema – neužtikrinama adekvati grąža ir dividendai. Lietuvos VVĮ portfelio generuojama grąža yra labai žema, lyginant su geriausia užsienio praktika ji turėtų būti dvigubai didesnė.

Įpareigojimai dėl nuosavybės grąžos ir dividendų išmokėjimo buvo patvirtinti dar 2010 m., tačiau iki šiol kai kurios VVĮ yra ministerijų „apsaugos zonoje“ ir dėl joms taikomų išimčių dividendų nemoka.

Kitas šios problemos aspektas – dividendai nėra laikomi svarbia valstybės biudžeto pajamų dalimi, nors galėtų sudaryti iki 4 proc. visų biudžeto įplaukų. 2015 m. VVĮ grąža valstybei sudarė 140 mln. EUR, tačiau suma galėtų išaugti iki 400 mln. EUR. Šiais metais buvo nustatyti individualūs grąžos reikalavimai įmonėms – tai teigiamas pokytis, tačiau kol kas nėra aišku, kaip bus užtikrintas šių tikslų vykdymo disciplina, ar jie neliks tik „popieriniais“.

„Užklasinės“ veiklos sindromas

Trečioji problema – neefektyvus valdymas. Ji kyla dėl daugybės įvairių priežasčių: ilgalaikio strateginio planavimo stokos, pasyvaus akcininko vaidmens nustatant įmonei aiškius tikslus, silpnos rezultatų kontrolės, „nepakeičiamų“ vadovų, politinių paskyrimų ir t.t.

Pagrindą tam dažniausiai sukuria tai, kad ministerijose VVĮ valdymas neretai traktuojamas kaip „užklasinė“ veikla.

Nepriklausomi nariai valdybose yra svarbus žingsnis pirmyn, bet tai nesprendžia neefektyvaus valdymo problemos iš esmės.

Tą jau įrodė „Lietuvos geležinkelių“ ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ atvejai, kai šių įmonių administracijos savo veiksmus derino ne su valdyba, o tiesiai su akcininku. Deja, valdybos nariai (ypatingai nepriklausomi) pernelyg dažnai tiesiog „apeinami“ priimant svarbiausius sprendimus.

Norint pakeisti esamą padėtį, būtina iš esmės sutvarkyti VVĮ valdymą. Tai padaryti gali padėti keturios priemonės:

(1) valstybės funkcijų išgryninimas,

(2) VVĮ veiklų išgryninimas,

(3) kompetentingų vadovų pritraukimas,

(4) aiški ir skaidri korporatyvinio valdymo sistema.

1. Valstybės funkcijų išgryninimas

Dabartinis neaiškumas dėl vadinamųjų „viešųjų įpareigojimų“ (viešųjų paslaugų teikimo) gali būti išspręstas išgryninant valstybės funkcijas.

Pavyzdžiui, minėtas „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimas yra ne kas kita, kaip vieša paslauga, už kurios užtikrinimą atsakinga valstybė. Vakarų valstybėse tokiais atvejais paprastai skelbiamas viešas konkursas pervežti nustatytą keleivių kiekį konkrečiais maršrutais.

Jeigu tokį konkursą laimėtų VVĮ (šiuo atveju – „Lietuvos geležinkeliai“), veikla įmonei jau nebūtų nuostolinga, nes į paslaugos kainą būtų įskaičiuota ir rinkos standartą atitinkanti pelno marža.

Be to, konkuruodama su kitais rinkos dalyviais, įmonė įgytų motyvaciją dirbti efektyviau. Tai tik vienas pavyzdys, tačiau panašūs sprendimai galėtų būti įgyvendinti ir kitose srityse.

2. VVĮ veiklų peržiūra

Norint išgryninti VVĮ veiklas, taip pat būtina atidi jų peržiūra. Pirmiausia reikėtų identifikuoti, kurių veiklų galima atsisakyti jas nutraukiant ar parduodant rinkai. Pardavimo procesas turėtų būti skaidrus ir užtikrinti maksimalią vertę valstybei.

Antra, reikėtų efektyviai perdėlioti ir konsoliduoti veiklas tarp VVĮ, užtikrinant, kad įmonės koncentruotųsi į konkrečias pagrindines veiklas. Tuomet ir strateginiai tikslai taptų aiškesni, būtų išvengta dubliavimosi. Trečia, centralizuoti aptarnaujančias funkcijas, tokias kaip apskaita, pirkimai, ar vidaus auditas.

Tai leistų „atlaisvinti“ įmones nuo šalutinių funkcijų ir susitelkti į pagrindines veiklas. Tokia struktūra „Lietuvos energijoje“ leido sumažinti aptarnavimo sąnaudas, padidinti lankstumą ir užtikrinti skaidrumą.

3. Kompetentingi žmonės

Lietuvos VVĮ valdymo modernizavimas neįmanomas be kompetentingų žmonių. VVĮ turi būti valdomos profesionalių vadovų, kuriems žodis „valdiška“ būtų svetimas, o skaidrumas ir nulinė tolerancija korupcijai būtų savaime suprantami dalykai.

Turi būti užtikrinta vadovų rotacija, aiškus ir skaidrus su darbo rezultatais susietas jų atlygis. Valdymo organuose neturi likti ministerijų tarnautojų ar politinio pasitikėjimo asmenų. Vienintelis lygmuo, kuriame reikia politikų įsitraukimo – stebėsena.

Tą akcininkas gali užsitikrinti gaudamas ataskaitas, tvirtindamas metines atskaitomybes, savo narius deleguodamas į stebėtojų tarybą. Tokia sistema pasiteisino „Lietuvos energijoje“, kur ji veikia nuo 2013 m. Tie patys principai gali būti įdiegti ir kitose VVĮ.

4. Skaidrus korporatyvinis valdymas

Ketvirtoji priemonė – aiški ir skaidri korporatyvinio valdymo sistema. Visoms VVĮ turi būti taikomos tos pačios taisyklės, nekeičiant jų nei pagal ministeriją, nei pagal veiklą ar teisinį statusą, nei pagal vadovų įtaką.

Kai nustatomi nuosavybės grąžos tikslai, jų turi būti siekiama. Kai įteisinami dividendų reikalavimai, jų turi būti laikomasi.

Tas pats galioja skaidrumui, atlygio politikai, korporatyvinio valdymo struktūrai, nulinės tolerancijos korupcijai, ataskaitoms ir visiems kitiems įmonių valdymo sprendimams. Tam, kad tai būtų galima užtikrinti, reikalingos aiškios gairės iš akcininko, centralizuotas valdymas ir kontrolė, vieningas standartas visoms VVĮ. EBPO skaidrų korporatyvinį valdymą taip pat kelia kaip vieną pagrindinių reikalavimų.

Reikia valios pirmajam žingsniui

Visų šių priemonių įgyvendinimas leistų Lietuvos VVĮ valdyme padaryti milžinišką pokytį.

Turėtume naują, modernų ir geriausią praktiką atitinkantį VVĮ valdymo standartą. Tai padėtų Lietuvai atverti ir EBPO duris.

Žinoma, išvardintos priemonės, nors ir skamba paprastai, reikštų didelį darbą. Tačiau viskas įmanoma – tereikia valios žengti pirmą žingsnį.

Juk siekiamas tikslas vertas pastangų – skaidresnė veikla, efektyvesnis valdymas, trigubai didesni dividendai į biudžetą, ženkliai pakilusi VVĮ portfelio vertė bei sukuriama galimybė visiems Lietuvos žmonėms dalintis valstybės valdomų įmonių sukuriama verte.