Labai madinga padūsauti, kad rinkimai ant nosies, o jokio šurmulio, nematyti spalvingų plakatų tvano, negirdėti pritrenkiančių idėjų. Na, paieškojęs rastum, kad ir tokių, kaip vieno kandidato pažadas visiems Vilniaus Lazdynų gyventojams pakeisti seną nusidėvėjusį butą į naują.

Nemokamai.

Tokia vietinė idėja, nutaikyta tiesiai į tą rinkėją, kurio balsą tikiesi gauti.

Ką gi, versle tokia asmeninė rinkodara taikoma vis plačiau. Įlindai į kokį nors tinklalapį – žiūrėk, tave kelias dienas vejasi jo prekių reklama, nors jau naršai visiškai kitur. Eini pro restoraną – telefone sumirksi žinutė, kad kaip tik tau ir kaip tyčia dabar tame restorane yra nepaprasta nuolaida.

„Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai kodėl taip susirūpina, jei tik rečiau į juos beužsuki?

Vis primena, kiek draugų tavęs pasiilgo, kiek daug svarbių įvykių pražiopsojai; ir apskritai, jeigu tavęs nėra čia, tavęs nėra visai. Iš didelės meilės tavo asmeniui?

Nė velnio. Tu paprasčiausiai esi reikalingas, kad būtum parduotas kaip potencialus reklamos vartotojas. Potencialus pirkėjas.

Politikams tokia asmeninė rinkodara – svajonių svajonė. Prisimenate gražias idėjas: paspausti milijoną rankų, aplankyti tiek ir tiek dešimčių tūkstančių butų.

Šių rinkimų bėda kita. Toks jausmas, kad išsekus panašioms pseudo idėjoms nebeliko ką pasiūlyti rinkėjams. Na, šmėkščioja dar keletas draudimų, pažadas išblaivinti Lietuvą – bet ir tą apsukrūs prekybos tinklai mikliai sukompromitavo, ėmę reikalauti iš pensininkų asmens dokumentų, patvirtinančių jų pilnametystę. Daugiau – tikras idėjų badas.
Liudvikas Gadeikis

Bet tokio pažado – naujas butas vietoj seno, nemokamai – dar negirdėjau. Tiesa, Ukrainoje dar prieš visus maidanus būta pikantiškų rinkiminių istorijų. Atveža į miestelį mašiną vamzdžių ir gundo: jei mus išrinksite, nutiesime dujotiekį; rinkimai praeina – vamzdžius susikrauna ir išsiveža.

Maniau, tik ten taip įmanoma; pasirodo, įmanoma ir pas mus. Lieka sulaukti, kiek lazdyniečių susigundys naujais nemokamais butais.

Jei pasigedote tokio rinkiminio aktyvumo – gal verčiau nereikia. Aš visiškai nepasigendu ir praėjusių rinkimų violetinės isterijos, aptaškytos tikru krauju. Arba dar anksčiau „Tautos prisikėlimo partiją“ (buvo ir tokia) žmonės noriai rinko už vienintelį pažadą „bus linksma“. Geriau jau tegul būna nuobodu, negu akivaizdžiai melaginga.

Šių rinkimų bėda kita. Toks jausmas, kad išsekus panašioms pseudo idėjoms nebeliko ką pasiūlyti rinkėjams. Na, šmėkščioja dar keletas draudimų, pažadas išblaivinti Lietuvą – bet ir tą apsukrūs prekybos tinklai mikliai sukompromitavo, ėmę reikalauti iš pensininkų asmens dokumentų, patvirtinančių jų pilnametystę. Daugiau – tikras idėjų badas.

Tam tikra prasme politikus galima suprasti: per nepriklausomybės dešimtmečius visuomenė išgyveno tiek pervartų, kad jau tikrai norisi šiokio tokio stabilumo, galbūt ir apgaulingo.

Todėl tokie populiarūs pačių įvairiausių rūšių draudimai, suvaržymai, apskritai naujovių baimė. Taip ir norisi cituoti klasiką Maironį, daugiau kaip prieš šimtą metų kūrusį tobulos Lietuvos viziją: „Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja ir mūsų sesučių dabina kasas“.

Pasaulis neramus. Europa jau kelinti metai buksuoja, gesindama gaisrus tai viename žemyno krašte, tai kitame. Lietuvoje tokios nuotaikos, kad galima kažkokiu būdu pralaukti šį neramų metą. Mano supratimu, dėl to ir rinkimų kampanija tokia pasyvi – nesumojama, ką rinkėjams pasiūlyti.

Betgi tą viziją labiausiai drumsčia nemažėjantys emigracijos mastai. Juk emigrantai renkasi tikrai ne šios dienos stabilumą – jie renkasi geresnės ateities viltį. Dėl prarastų žemčiūgų ir rūtų paverkia tada, kai turi laiko.

Pirmadienį Lietuvos bankas ir Finansų ministerija eilinį kartą peržiūrėjo Lietuvos ūkio augimo prognozes – ir vėl į mažinimo pusę.

Labai tikėtina, kad ne paskutinį kartą: nuo praėjusio penktadienio viso pasaulio indeksai vėl ėmė riedėti žemyn – sparčiausiai nuo britų referendumo dienos. Šiandien dar anksti pranašauti, ar tai tik eilinis krestelėjimas, ar naujos krizės pradžia.

Pasaulis neramus. Europa jau kelinti metai buksuoja, gesindama gaisrus tai viename žemyno krašte, tai kitame. Lietuvoje tokios nuotaikos, kad galima kažkokiu būdu pralaukti šį neramų metą. Mano supratimu, dėl to ir rinkimų kampanija tokia pasyvi – nesumojama, ką rinkėjams pasiūlyti. Juk prieš rinkimus nepasiūlysi daugiau dirbti ir mažiau tikėtis iš valdžios.

Bet laukimas – bloga taktika, ypač tokiems skurdžiams kaip mes. Kaip trypčiodami vietoje pavysime svajonių šalį Švediją, kuri auga sparčiau už mus, tai yra dar labiau tolsta?


Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Aktualijų, rinkų ir sektorių rubrikose: Rizikos ruduo – kaip elgtis šį rudenį?Kodėl Europos akcijos pigios, o ekonomika stagnuoja Kur konkrečiai pastarąjį ketvirtį investavo garsiausi pasaulio investuotojai?

Ar jau laikas dairytis į automobilininkų akcijas?

Sumaištis palanki mėgstantiems riziką. Europos akcijų rinka – spekuliantų rojus.

NT rubrikoje: Geriausios Vilniaus vietos investuoti: kurios Vilniaus vietos bus daug labiaus vertinamos po penkių ar dešimties metų nei dabar.

Komercinis NT – ant bangos. Kas toliau? Dizainas - ne tik pagalvėlės ir užuolaidos: kaip įrengti patrauklų butą?

Sau ir nuomininkams. Investavimo ABC rubrikoje: 5 virtualūs žaidimai pradedantiems investuotojams.

Ir dar: įžvalgos, komentarai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.


Daugiau informacijos: www.investuok.eu