Narystė naujame tarptautiniame plėtros banke ateityje atvertų duris šiam Pekine įsikūrusiam investuotojui finansuoti konkrečius Lietuvos projektus.
Kartu, tikėtina, Lietuvos verslas įgytų geresnių galimybių dalyvauti įgyvendinant banko finansuojamus projektus kitose šalyse. Banko veikloje jau dabar dalyvauja mūsų kaimynai lenkai, visos Skandinavijos ir didžiosios ES šalys, o naujų narių eilėje rikiuojasi ir daugiau ES valstybių narių. Tačiau Lietuvos nei tarp 57 steigėjų, nei tarp apsisprendusiųjų prisijungti vis dar nėra.
Deja, nėra ir argumentuoto paaiškinimo kodėl.
Lietuvos interesai
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 2016 m. pradžioje Pekine atidaryto AIIB pavadinimas griežtai apibrėžia banko tikslą – investicijas į Azijos šalių infrastruktūrą. Dėl to natūraliai kyla klausimas, kaip su tuo susijusi Lietuva?
Kartu su jomis Lietuva, tapusi AIIB nare, įgytų galimybę dalyvauti Eurazijos infrastruktūros jungčių kūrimo procese, o valstybės institucijos įgytų papildomą informacijos kanalą apie Azijoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos verslui aktyviai ieškant naujų galimybių Kinijos rinkoje, o šalies institucijoms nuosekliai stiprinant dvišalį bendradarbiavimą, Lietuvos narystė naujoje Kinijos dominuojamoje tarptautinėje institucijoje taip pat galėtų turėti teigiamą įtaką dvišalių santykių su Kinija plėtrai.
Šiame kontekste aktualu nepamiršti Kinijos susidomėjimo mūsų regiono transporto, finansų ir kitais sektoriais, kuriuose Lietuva aktyviai konkuruoja su kaimyninėmis šalimis.
Tačiau kyla klausimas, kodėl, net ir pripažindamos bei įvertindamos egzistuojantį neapibrėžtumą, į šią instituciją taip skuba kitos ES šalys? Ir kodėl Lietuva realiai net nesvarstė Kinijos kvietimo tapti banko steigėja?
Pasaulio požiūris pasikeitė: nerimą keičia parama
Kinijos iniciatyva steigti naują tarptautinę finansų instituciją iš pradžių pasaulyje sutikta atsargiai. Ypač aštriai reagavo JAV ir Japonija, nuogąstaudamos, kad finansuodamas projektus AIIB laikysis žemesnių standartų nei Pasaulio bankas ar Azijos plėtros bankas (Pasaulio banke dominuoja JAV, o Azijos plėtros banke – Japonija).
Nepaisant to, svarbiausios JAV sąjungininkės Vakarų Europoje – Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija – gana greitai priėmė Kinijos kvietimą prisidėti prie iniciatyvos.
Nepaisant buvusios atsargios pirminės reakcijos, šiandien JAV, Japonija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės institucijos taip pat remia AIIB veiklą. Be paramos tokiems banko veiklos principams kaip „valdymo efektyvumas“ bei „aukščiausi etikos ir aplinkosaugos standartai“, visoms susijusioms šalims ypač patraukli atsiradusi galimybė bendradarbiauti dalijantis konkrečių regiono projektų finansavimo rizika.
Besitęsianti ekonominės galios slinktis į Rytus
Žinoma, kalbant apie Lietuvos ryšių su Azijos šalimis plėtrą, neturėtų būti abejojama Lietuvos strateginiu interesu – kuo didesne integracija į Vakarų struktūras. Tačiau kartu šiandien nebeįmanoma nepastebėti pasaulio ekonominės galios slinkties į Azijos pusę.
Vien tik daugelis analitikų pripažįsta, kad AIIB įsteigimas – bene didžiausias pasaulio finansų architektūros tektoninis lūžis nuo pat TVF ir Pasaulio banko įsteigimo 1944 m.
Dar vienas įvykis, iliustruojantis didėjančio Kinijos tarptautinio vaidmens įtvirtinimą – nuo spalio mėn. įsigaliosiantis sprendimas įtraukti Kinijos valiutą juanį į TVF rezervinių valiutų krepšelį.
Pastarasis naudojamas šalių finansiniuose santykiuose su TVF, tačiau iki šiol jame buvo tik JAV doleris, euras, Japonijos jena ir Didžiosios Britanijos svaras sterlingų. Įtraukus Kinijos valiutą, kitų valiutų svoris atitinkamai mažės (deja, euro daugiausia).
Galiausiai šiais metais G20 didžiausių pasaulio ekonomikų klubui pirmininkaujanti Kinija jau yra pralenkusi JAV konkurencinėje kovoje dėl didžiausios pasaulio ekonomikos statuso. Remiantis TVF duomenimis, 2015 m. Kinijos užimama pasaulio BVP dalis pagal perkamosios galios paritetą sudarė 17,1, JAV – 15,8, o visos ES (vis dar su Jungtine Karalyste) – 16,9 proc.
Tiesa, dėl statistinių duomenų interpretacijos visuomet galima ginčytis, tačiau tendencija akivaizdi: nors 1980 m. Kinijos užimama pasaulio BVP dalis pagal perkamosios galios paritetą sudarė tik 2,3 proc., TVF Kinijai prognozuoja tolesnį augimą, kuris 2020 m. turėtų pasiekti net 19,4 proc. O ES ir JAV vaidmuo pasaulio ekonomikoje, remiantis prognozėmis, per tą patį laikotarpį toliau mažės po beveik 1 proc. punktą.
Atsižvelgiant į besitęsiančias tendencijas, Lietuvos sprendimas dėl narystės AIIB iš esmės priklauso nuo atsakymo į vieną esminį klausimą – ar Lietuva pasiryžusi tvirčiau žengti į vis didesnį vaidmenį atliekantį regioną?
Jei dabar šis sprendimas dar neatrodo akivaizdus, vidutinio laikotarpio perspektyvoje požiūrį greičiausiai teks keisti. Taigi, gal būtų apdairiau, įvertinus visus veiksnius, šį strateginį žingsnį žengti laiku, t. y. prie steigėjų prisijungti dabar užuot ateityje nuolankiai prašiusis priimamiems ir atkakliomis pastangomis siekti narystės?
