Trečdalis vartojimo kreditų, suteiktų tiems, kas jau turi būsto kreditą, didesni negu 5 tūkst. eurų.
Suprantama, kad nuosavame naujame ar atnaujintame būste prireikia naujų didelių ir brangių daiktų – santechnikos įrangos, virtuvės technikos, baldų, šviestuvų, kilimų, užuolaidų...
Kai turint būsto paskolą prireikia dar pasiskolinti, galima imti naują vartojimo kreditą arba padidinti jau turimą būsto kreditą. Kada ir ką naudingiau pasirinkti?
Ar galėsite didinti būsto kreditą, lems tai, kiek jau esate pasiskolinę
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų kreditų vartojimo reikmėms metų palūkanų norma šių metų liepą buvo 12,4 proc., o kreditų, suteiktų būstui įsigyti – 2,1 procento.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kam mokėti daugiau: kai jau esame paėmę paskolą, už kurią įkeistas mūsų būstas, naudingiau rinktis pigesnį kreditą.
Mat būsto paskola negali būti didesnė negu 85 proc. būsto vertės, o jei tik neseniai pradėjote mokėti būsto paskolos įmokas ir skolinotės didžiausią leistiną sumą, tikėtina, kad šio skaičiaus dar nebūsite spėję sumažinti.
Tokiu atveju teks arba atidėti pirkinius, arba imti vartojimo kreditą.
Sudaryti vartojimo kredito sutartį gali kainuoti pigiau
Nors renkantis, kaip skolintis, pirmiausia į akis krenta palūkanų skirtumai, vis dėlto nepakanka lyginti vien palūkanas. Norint pakeisti būsto paskolos sutartį, t. y. padidinti kredito sumą, atsiranda papildomų išlaidų: reikia iš naujo įvertinti turtą, sumokėti kredito sutarties keitimo mokestį, tam tikrais atvejais gauti teismo leidimą, pakeisti įkeitimo dokumentus pas notarą bei atlikti kitus veiksmus ar patirti kitų dokumentų tvarkymo išlaidų.
Tarkime, norint padidinti būsto kreditą 3 tūkst. eurų, dokumentų tvarkymo išlaidos gali siekti ir 300–400 eurų.
Didžiausią išlaidų dalį sudaro mokestis už turto vertinimo ataskaitą ir paskolos sutarties pakeitimo mokestis. Imant vartojimo paskolą, tektų sumokėti tik maždaug 1 proc. paskolos vertės sutarties sudarymo mokestį (pavyzdyje aptartu atveju – 30 eurų).
Naujas turto vertinimas, dokumentų perregistravimas užtrunka, todėl, jei laikas spaudžia, žmonės mažiau kreipia dėmesį į palūkanas – tiesiog renkasi greičiau sudaromą sutartį. Vartojimo kreditas suteikiamas labai greitai, o grąžinti jį anksčiau, negu nustatyta, irgi yra paprasčiau negu norint anksčiau grąžinti būsto kreditą ar jo dalį.
Vadinasi, jei pasiskolinti reikia palyginti nedidelę sumą, vartojimo kreditas naudingiau.
Mažesnės įmokos kiekvieną mėnesį, bet daugiau palūkanų
Jei 3 tūkst. eurų padidintume būsto paskolą, kurios trukmė 15 metų, o palūkanų norma – 2,7 proc., tokios paskolos mėnesio įmoka padidėtų 20 eurų. Per 15 metų papildomai sumokėtume 652 eurų palūkanų, jei paskolos palūkanų norma per tą laikotarpį nepasikeistų.
Jei imtume 3 tūkst. eurų vartojimo kreditą dvejiems metams, o metų palūkanų norma siektų 12,4 proc., tokio kredito mėnesio įmoka būtų 142 eurai, tačiau per dvejus metu sumokėtume tik 403 eurus palūkanų.
Didinant turimą būsto kreditą, didesnė grąžintina suma padalijama per visą likusį būsto paskolos sutarties laikotarpį, kuris gali būti ir keli dešimtmečiai. Visą tą laiką reikės mokėti ir palūkanas už negrąžintą kredito dalį.
Vis dėlto, jei svarbiau, kad dabar kredito mėnesio įmoka būtų kuo mažesnė, verta pasistengti pasididinti turimą būsto kreditą, jei tik yra tokia galimybė.
Kelios sutartys, kad būtų aiškiau
Norint palyginti, kiek kainuos pasiskolinti vienu ar kitu būdu, nereikia labai didelio matematinio išprusimo.
Tačiau žmonės mėgsta, kai viskas kuo aiškiau ir paprasčiau. Yra žmonių, kuriems labai svarbu aiškiai atskirti, kas pasiskolinta būstui įsigyti, o kas skirta būsto apstatymo, buities ar dar kitokiems daiktams.
Kiti nori kuo greičiau atsikratyti būsto įkeitimo, nes tiesiog jaučiasi nesaugiai. Šiuos nefinansinius dalykus – aiškumą, ramybės jausmą – kartais vertiname labiau negu finansinę naudą (mažesnes išlaidas).
Panašiai žmonės argumentuoja, kodėl pasirinko fiksuotųjų, o ne kintamųjų paskolos palūkanų normą. Jei taip yra aiškiau, lengviau grąžinti skolas, negalima teigti, kad toks elgesys yra neteisingas.
