Kalbant apie naują Seimo priimtą, bet prezidentės vetuotą Darbo kodeksą apima didelis nusivylimo ir liūdesio jausmas. Mano nuomone, prezidentė kalba apie tai, ko, didžiąja dalimi, nėra iš tikrųjų.
Kyla klausimas: kodėl prezidentei reikia bauginti žmones dėl to, ko iš esmės nėra, nekalbant jau, mano nuomone, apie įžeidinėjimą (Seimas ir Vyriausybė išvadinti kaip „buldozeris“ arba citata: priimdamas naująjį Darbo kodeksą Seimas pademonstravo „visišką valdžios nužmogėjimą)?
Trys klausimai, padedantys susigaudyti, kas yra esminiai dalykai?
Jūsų atsakymai ir mintys gali būti kitokios, svarbu, kad turėtumėte rimtų įrodymų ir faktų savo teiginiams pagristi.
1. Kas saugo darbuotoją?
Darbuotojui reikia laisvų darbo vietų rinkoje, didesnių pajamų. Be galo svarbu žmogaus gebėjimai. Gerų žmonių niekas neatleidinėja, kaip pvz., manau, kad netinkamai tautos interesams atstovaujančių prezidentų antrą kartą rinkėjai neperrenka.
Taigi, Darbo kodeksas nėra pagrindinis veiksnys darbuotojo realiai apsaugai ir praktika rodo, kad dirbtinėmis teisinėmis priemonėmis žmonių neapsaugosime (pvz., visi žinome, kaip veikė mūsų dabartinis apsaugantis darbuotojus Darbo kodeksas, kai atėjo ekonomine krizė: iš esmės netaikėm nei įspėjimų, nei išmokų atleidžiant iš darbo).
2. Ar dabartinis Darbo kodeksas veikia?
Praktika rodo, kad efektyvu yra tai, dėl ko susitaria šalys arba darbdavys ir darbuotojų atstovai. Jei parašyta įstatyme vienaip, o abi šalys veikia kitaip, įstatymai savo tikslo nepasiekia ir neveikia.
Taigi esminis kriterijus - sąmoningumas, atsakomybė už savo elgesį, santykių modeliai, atitinkantys laikmetį, socialinė partnerystė (ypatingai tarp darbuotojų ir darbdavių).
Todėl nesuprantama, kodėl norima į naują kodeksą grąžinti taisykles, kurios neveikia, ir taisykles, kurios užkerta kelią socialiniam dialogui atsirasti (prezidentės veto susijęs su seno Darbo kodekso nuostatų grąžinimu (Siūlomos gražinti 2002 m. Darbo kodekso nuostatos – 14 pasiūlymų) ir Darbo tarybų įgaliojimų sumažinimu).
Nejaugi nepakanka įrodymų, kad senos taisyklės neveikia. Nepatarčiau du kartus lipti ant to paties grėblio arba grąžinti tai, kas neveikia. Ir dar: kodėl nesupratom pamokos, kad kuo daugiau garantijų įstatyme, tuo mažiau erdvės šalių susitarimui, kad kuo daugiau valstybė kišasi, tuo mažėja santykių, grįstų bendradarbiavimu, vystymosi, o kartu tai lemia mažesnes galimybes efektyviam teisės veikimui.
3. Prezidentes teigimu naujas Darbo kodeksas priimtas „važiuojant buldozeriu“, juo pamintos darbuotojų teisės. Čia kyla trys klausimai.
Pirmas klausimas: kokią realią naudą gauna verslas lankstumo prasme naujame Darbo kodekse?
Atsakymas: 20 proc. terminuotų darbo sutarčių įmonėje nuolatinio pobūdžio darbui ir darbuotojo, dirbančio iki 1 metų atleidimas su 2 savaičių įspėjimu ir 2 VDU išeitine išmoka.
Kitų esminių palengvinimų manau nėra, nes teismų praktika suformulavo taisykles pagal realų gyvenimą. Ir tai dabar veikia.
Pavyzdžiui, prezidentė teigia, kad darbo santykiuose reikia lankstumo ir siūlo veto, pagal kurį: terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio darbui galimos esant kolektyvinei sutarčiai, bet ne daugiau kaip 20 proc. darbuotojų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad lankstumą siūloma mažinti.
Antras klausimas: kokių naujame DK nėra nuostatų, dėl kurių buvo susitarę socialiniai partneriai?
Atsakymas: tai 4 nuostatos, dėl kurių trišalėje taryboje buvo pasiektas kompromisas. Prezidentė teigė, kad ignoruoti socialinių partnerių susitarimai. Kaip tai paaiškinsite: dekretu siūloma keisti Trišalėje taryboje pasiektus 14 susitarimų?
Trečias klausimas: kodėl pagal dabartinį saugų darbuotojui Darbo kodeksą neretas darbuotojas, susidūręs su problema ir atėjęs pas advokatą po konsultacijos teigia: aš galvojau, kad tas, kas parašyta, veikia? Manau, kad didžioji dalis darbuotojų iš vis nei į Valstybinę darbo inspekciją, nei į teisininkus nesikreipia, nes netiki, kad dabartinis reglamentavimas padės jų interesus apginti.
Norėtųsi, kad kiekvienas žmogus turėtų savo nuomonę dėl naujo Darbo kodekso, grįstą argumentais.
Ir aš asmeniškai esu už tikrumą. Ne už populizmą. Būtent kaip prezidentė ir linkėjo Seimui prieš naujo DK priėmimą. Kita vertus, nuomonės turėjimas nieko nekeičia.
Nes realybė yra tokia, kaip yra.
PS: sąžiningai nesupratau, kodėl prezidentės pranešime apie naują DK kalbama ir apie rinkimus. Kaip svarbu teisingai pasirinkti. Nuojauta sako, kad tai panašu į rinkiminę agitaciją. Tik neaišku už ką. Galima buvo įvardinti, lengviau būtų orientuotis. Bet gal man tik taip pasirodė.
