Nerimą kelia tai, kad šiame „išviešinimo“ procese aktyviai dalyvauja tiek valstybinės institucijos ir jų pareigūnai, tiek ir verslo atstovai.

Metų pradžioje mus pasitiko naujiena, jog informacija apie asmens sąskaitas (jei apyvarta siekia 15 000 eurų ir daugiau arba jei banko sąskaitoje yra daugiau nei 5000 eurų likutis) bus privalomai automatiškai teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Prekybos centrai sugalvojo, kaip atgrasyti nuo alkoholio pirkimo – nuo rugsėjo 2 d. bus tikrinami visų alkoholinius gėrimus perkančių piliečių asmens dokumentai, ir dalis asmens duomenų bus privalomai suvedama į kasos aparatą.

Neatsiliko ir FNTT, užprašiusi vienos bendrovės pateikti ypatingus duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „PayseraVisa“ mokėjimo kortelės (vardas, pavardė, asmens kodas / gimimo data, dokumento numeris, dokumentą išdavusi valstybė, kortelės numeris, išdavimo data).

Duomenys apie telefono ryšio numerį pagal vardą, pavardę ir asmens kodą turės būti pateikti „nedelsiant“, kai tik minėtos institucijos pateiks „motyvuotą užklausą“ arba atliekant institucijoms pavestas „užduotis“.
Ignas Vėgėlė
Neseniai vienos advokatų kontoros atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė asmens duomenis internete renkančių įmonių tai daro neteisėtai. O mūsuose vykdomi policijos pareigūnų „alko“ reidai labiau primena realybės šou nei tiesioginių pareigų vykdymą: kai net ir nieko nepažeidę (beje, visiškai blaivūs!) piliečiai ne savo noru tampa eterio „žvaigždėmis“. Ir šis sąrašas dar nesibaigia.

Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimai – kova su nusikalstamumu ar grėsmė privatumui?

Vyriausybę pasiekė Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimų projektas, kuris suteiks galimybę vadinamosioms galios institucijoms (kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos ir ikiteisminio tyrimo įstaigos) dar daugiau teisių kontroliuoti asmens privatų gyvenimą: supaprastinama tvarka susižinoti mobiliojo telefono numerį, policijai suteikiama teisė gauti informaciją realiu laiku apie jūsų buvimo vietą, siūloma įvesti privalomąją išankstinio mokėjimo SIM kortelių registraciją.

Duomenys apie telefono ryšio numerį pagal vardą, pavardę ir asmens kodą turės būti pateikti „nedelsiant“, kai tik minėtos institucijos pateiks „motyvuotą užklausą“ arba atliekant institucijoms pavestas „užduotis“.

Tam nereikės nei teismo sankcijos, nei jūsų leidimo.

„Motyvuotas užklausas“, kurioms įstatymo projekte nenumatyti jokie reikalavimai, vertins telekomunikacijos įmonių darbuotojai, nieko bendra neturintys nei su policijos, ikiteisminio tyrimo ar žvalgybos institucijų veikla, ko gero, net neturintys teisinio išsilavinimo.

Galiu spėti, kad teisėtumo vertinimo ilgainiui apskritai nebeliks – tokią informaciją netrukus automatiškai teiks „bendradarbiaujantys“ kompiuteriai. Taip atsakomybės dėl neteisėto duomenų atskleidimo klausimas vis labiau kelsis į užribį.

Ar visuotinė SIM kortelių registracija – visuomenės interesas?

Teigiama, kad SIM kortelių registracija leis efektyviau reaguoti į organizuoto nusikalstamumo ir ypač į terorizmo grėsmes ar galimas apraiškas. Tikslai skamba pilietiškai ir valstybiškai, sunku būtų jiems prieštarauti.

Kai kuriose šalyse SIM kortelių privalomoji registracija netgi paskatino tam tikras nusikalstamas veikas: mobiliųjų įrenginių vagystes, apgaulingas registracijas, iš užsienio atgabentų SIM kortelių naudojimą nusikalstamoms veikoms. Pagrįstai baiminamasi, kad nusikalstamos veikos padarymu bus apkaltinti nekalti asmenys, kurių SIM kortelėmis pasinaudojo nusikaltėliai.
Tačiau toks reguliavimas yra akivaizdžiai perteklinis: šių tikslų šiomis priemonėmis pasiekti paprasčiausiai nėra įmanoma. Tai pabrėžia Europos Komisija, o mes vis tiek ketiname brautis į asmens privatų gyvenimą. Įsivaizduokime, kad jūs naudojate išankstinio mokėjimo kortelę, bendraudami su buvusiu sutuoktiniu, vaikais iš buvusios santuokos, galbūt verslo tikslais ir pan., kitaip tariant naudojate šį komunikacijos būdą, kuris jums suteikia saugumą ir privatumą.

Pagal planuojamus pakeitimus jūsų privatumas priklausys nuo telekomunikacijos bendrovės specialisto ar valstybės tarnautojo geranoriškumo.Tai iš anksto užprogramuoja nepasitikėjimą, nesaugumo, savotišką nuolatinio sekimo jausmą.

Tikslai deklaratyvūs?

2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, Rumunijos Konstitucinis teismas pripažino įstatymą, kuris numatė privalomąją išankstinio apmokėjimo SIM kortelių registraciją bei viešais WIFI tinklais besinaudojančių vartotojų registraciją, kaip prieštaraujančią Konstitucijai – pažeidžiančią piliečių privatumą.

Kai kuriose šalyse SIM kortelių privalomoji registracija netgi paskatino tam tikras nusikalstamas veikas: mobiliųjų įrenginių vagystes, apgaulingas registracijas, iš užsienio atgabentų SIM kortelių naudojimą nusikalstamoms veikoms. Pagrįstai baiminamasi, kad nusikalstamos veikos padarymu bus apkaltinti nekalti asmenys, kurių SIM kortelėmis pasinaudojo nusikaltėliai.

Europos Komisija pabrėžia, kad, nors dalis Europos šalių jau yra priėmusios priemones, pagal kurias yra reikalaujama registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles, tačiau nėra pateikta pakankamai faktų, patvirtinančių tokių nacionalinių priemonių veiksmingumą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tam tikrus pavojus pvz., tapatybės vagystės atveju arba kai SIM kortelę nusiperka trečiasis asmuo, arba kai vartotojas naudojasi tarptinklinio ryšio paslaugomis su trečiojoje šalyje pirkta neregistruota kortele.

Kitaip tariant, toks reguliavimas neužkardo organizuoto nusikalstamumo: kortelę galima pavogti, paprašyti pagalbos asocialaus asmens ją įsigyti, teisėtai SIM kortelę galima nusipirkti trečiojoje šalyje, kurioje SIM kortelės neregistruojamos, ir sėkmingai naudotis Lietuvoje.

Teisininkai sutiks, kad galiojančiuose įstatymuose (LR Kriminalinės žvalgybos įst., LR Elektroninių ryšių įst.) pakanka informacijos apie asmenį ir jo privatų gyvenimą gavimo būdų. Daugumoje atvejų yra užtikrinama informacijos apie asmens privatų gyvenimą ir asmens duomenis reikalavimo teisėtumo kontrolė.

Beje, elektroninių paslaugų teikėjų kaupiama informacija (net tik asmens tapatybė, bet ir pokalbiai telefonu) ir taip jau yra prieinama Lietuvos institucijoms baudžiamojo persekiojimo tikslais.

Tad kokiu tikslu prisidengiant deklaratyviais argumentais siūloma panaikinti laisves, kurias iki šiol įprastai laikėme privačia asmens erdve? Nenorėčiau tikėti, kad taip greitai pavargome gyventi pliuralistinėje ir laisvoje visuomenėje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (271)