Vienos jų išgelbėjo nuo milžiniškų palūkanų naštos, kitos užkrovė naujų, perteklinių reikalavimų, tad, bankai priversti ieškoti naujų būdų, kaip efektyviau bendradarbiauti su klientais.
Po kredito kainos ribojimo – smūgis „greitukams“
Vasarį sugriežtintas vartojimo paskolų išdavimas staigiai paveikė visą vartojimo paskolų rinką, tačiau didžiausią įtaką padarė „greitųjų“ kreditų davėjams.
Priminsiu, kad tuomet buvo apribota vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos su paskola susijusios išlaidos.
Taip pat nustatyta, kad mokėtina paskolos kaina negali viršyti pačios paskolos dydžio. Be to, įvestas ir dviejų dienų apsisprendimo laikotarpis, kuomet gyventojas gali nemokamai grąžinti kreditą.
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė nemažai atsakingo skolinimo nuostatų pažeidimų, o vienos iš „greitųjų“ kreditų bendrovių veikla netgi buvo apskritai sustabdyta.
Negana to, dėl kainų ribojimų labai stipriai smuko ir „greitąsias“ paskolas išduodančių bendrovių marketingo biudžetai. „Greitųjų“ kreditų bendrovės televizijoje buvo vieni didžiausių reklamdavių, tačiau po įstatymo atnaujinimo, situacija pasikeitė. „Bigbank“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį paskolų ir lizingo sektoriaus grynosios (angl. gross) reklamos išlaidos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo 47 proc.
Tai lėmė, kad vartojimo paskolas išduodančių bendrovių, ypač „greitųjų“ paskolų davėjų, rodikliai staigiai ir stipriai suprastėjo. Skaičiai įspūdingi – smulkiųjų paskolų (iki 300 EUR) pirmąjį šių metų ketvirtį išduota net 69 proc. mažiau nei ketvirtąjį ketvirtį pernai. Savo ruožtu, palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, kritimas dar smarkesnis – tokių kreditų sumažėjo daugiau nei keturis kartus, iki 5 mln. EUR.
Situacija dvejopa. Iš vienos pusės, šie pokyčiai suteikė daugiau galimybių tvariam ir atsakingesniam skolinimui. Nors per pirmą ketvirtį vartojimo paskolų išdavimas bankuose smuktelėjo 3 proc., jis buvo 30 proc. didesnis nei pernai pirmą ketvirtį. Iš kitos pusės, atsirado ir perteklinių vartojimo paskolų rinkos ribojimų, kurių atitikmenų būtų sunku rasti kitose Europos šalyse.
Tuo metu specializuotam paskolų bankui „Bigbank” netgi pavyko aplenkti rinką: kritimo pirmą ketvirtį išvengta, o metinis vartojimo paskolų augimas pasiekė beveik 80 proc.
Perki keptuvę ar nori gauti kreditinę kortelę? Atsiklausk sutuoktinio
Visgi, kita rinkos naujiena gali neigiamai paveikti bankus ir ypač – lizingo bendroves. Dalis skaitytojų jau žino, kad nuo gegužės 1 d. bankai įpareigoti bet kokio dydžio vartojimo paskolą suteikti įvertindami visos šeimos pajamas bei įsipareigojimus.
Taigi, jei norėsite lizingo bendrovėje įsigyti daiktą išsimokėtinai, pavyzdžiui, keptuvę, kainuojančią 70 EUR, bendrovė turės įvertinti ir jūsų sutuoktinio pajamas, įsipareigojimus bei gauti jo sutikimą, arba vertinti tik 50 proc. jūsų pajamų bei absoliučiai visus šeimos įsipareigojimus.
Maža to, tokie patys reikalavimai galioja ir gaunant kredito kortelę. Dėl tokių pokyčių tampa praktiškai neįmanoma nuotoliniu būdu sudaryti sutarčių, pasunkėja klientų aptarnavimas.
Vien tik tarp „Bigbank” klientų yra 47 proc. vedusiųjų, tad sudėtingesnis bankų ir klientų bendradarbiavimas palies daugelį.
Galima suprasti rinkos prižiūrėtojo norą sumažinti paskolų riziką ir padėti gyventojams skolintis atsakingiau, bet dabartinis reikalavimas tikrai yra perteklinis. Šiais laikais, kai visos operacijos perkeliamos į internetą, o administravimo kaštai visoms įmonėms yra labai svarbūs, tai yra visiškai neapgalvotas ribojimas. Juolab, tokio įstatymo atitikmens nėra jokiose kitose Europos šalyse.
Be to, šis ribojimas perteklinis ir tuo, kad jis niekaip nepaveiks klientų mokumo, nes kitos, jau egzistuojančios vertinimo priemonės pakankamai apsaugo klientus nuo nemokumo.
Vartotojų nuotaikos ėmė gerėti
Beje, padėtį kiek apsunkino ir tai, kad minėtas perteklinis apribojimas verslui ir gyventojams įvestas tuo metu, kai vartotojų nuotaikos prastėjo.
Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis per gegužę nusmuko nuo -8 iki -12. Palyginti su pernai geguže, nuotaikos buvo daugiau nei dvigubai blogesnės. Žmonės pajuto, kad pakilus kainoms, smukus euro vertei, sumažėjo jų perkamoji galia. Pasitikėjimui nepadėjo ir politikų korupcijos skandalai, vis dar nestabili geopolitinė padėtis bei toliau didėjanti emigracija.
Visgi, naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad kurį laiką prastėjusios vartotojų nuotaikos birželį ėmė gerėti ir, lyginant su gegužės mėnesiu, pakilo 5 procentiniais punktais – nuo -12 iki -7. Augo visi rodikliai – 5 proc. punktais (nuo 9 proc. iki 14 proc.) padaugėjo manančių, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius metus pagerėjo, 3 proc. (nuo 16 iki 19 proc.) išaugo besitikinčiųjų, kad ji per artimiausius 12 mėnesių dar pagerės. Padaugėjo ir planuojančių sutaupyti – nuo 30 proc. gegužę iki 36 proc. birželį.
Tokie duomenys vartojimo paskolų rinkos dalyviams yra palankūs – atsigaunantis vartojimas, tikėtina, skatins ir visos rinkos augimą.
Tikimasi augimo
Vasarą gerėjančios vartotojų nuotaikos patvirtina ir ankstesnių metų bankų statistiką, rodančią, kad vartojimo paskolų rinkoje aktyviausi būna antras ir trečias metų ketvirčiai.
Tuomet gyventojai planuoja didesnius pirkinius buičiai pagerinti – imasi remontuoti būstą ir pan. Tad tikėtina, kad vartojimo paskolų rinkos augimą pajusime ir šią vasarą.
Tikiuosi, kad rinkos reguliavimas tokiomis priemonėmis kaip skolinimas su sutuoktinio sutikimu, neigiamai nepaveiks rinkos ir skatins verslą tobulėti, kad šis galėtų stiprinti ir visos šalies ūkį.
