Verslas kol kas sėkmingai atlaiko psichologinį spaudimą, tačiau valstybei ir toliau kišant pagalius į ratus, gali nutikti blogų dalykų – tiek verslininkams, tiek visai Lietuvos ekonomikai.

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas dėl penktadaliu smukusių naftos produktų kainų sumažėjo 1,3 proc. Neigiamos įtakos eksporto apsukoms tebeturi Rusijos veiksnys. Nors šalies ekonomika pradėjo demonstruoti pirmuosius stabilizacijos ženklus, nuvertėjęs Rusijos rublis ir kitų NVS šalių valiutos sudavė nemenką smūgį gyventojų ir verslų perkamajai galiai. ES sankcijų pratęsimas bent iki 2017 metų sausio pabaigos ir Rusijos embargas vakarietiškų maisto produktams iki 2017 m. pabaigos taip pat nežada prošvaisčių šios krypties eksportui. Taigi Rusija, tikėtina, ir toliau praradinės svorį Lietuvos eksporto struktūroje. Vien lietuviškos kilmės prekių vežimas į dvigalvio erelio šalį sumenko 9 proc.

Ir visgi, nepaisant visų trikdžių, lietuviškos kilmės eksportas išlieka ganėtinai atsparus: be mineralinių produktų per penkis mėnesius jis išaugo beveik 5 proc. – tai geriausias rezultatas Baltijos šalyse. Tiesa, laikant pirštą ant eksporto rodiklių pulso jaučiasi, kad augimas pamažu lėtėja ir tai kelia nerimą. Lietuva dar tikrai negali pasigirti pažangiomis aukštosiomis technologijomis: pramonėje vyrauja žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės gamyba, o eksporte aukštųjų technologijų prekės ir paslaugos sudaro dvigubai mažiau nei Estijoje ir 1,5 karto mažiau nei Latvijoje.

Pastarųjų metų proveržis logistikos srityje stiprina Lietuvos tranzitines pozicijas. Nuosekliai augant Kinijos investicijoms į kaimyninę Baltarusiją, yra itin svarbu išlaikyti plėtros tempus, skatinti investicijas į naujausias technologijas, techninius bei IT sprendimus, kurie užtikrintų tvarią sektoriaus plėtrą ir aukštą paslaugų kokybę. O investicijoms reikia ne nulinio tarifo (nors ir jis nepakenktų), o maksimalaus aiškumo, tikrumo ir suderintų pozicijų tarp verslo ir valdžios. Kitaip Lietuva eilinį kartą gali praleisti progą ir nepasinaudoti galimybėmis.

Dabartinė situacija su darbo kodeksu yra tik vienas klasikinės pasakėčios apie gulbę, lydeką ir vėžį Lietuvoje pritaikymo pavyzdžių. Taip, tikriausiai visų pozicijų suderinti ir įgeidžių patenkinti neįmanoma. Tačiau šiandien, kaip niekad svarbu konsoliduoti išteklius ir pastangas, siekiant užtikrinti spartų ir tvarų ūkio ir eksporto augimą. Kitaip Lietuvos ekonomika ir gyventojai bus priversti tenkintis vidutiniokų role ir ilgainiui įstrigs padidintos migracijos zonoje. Kaip sakoma, nuo netikrumo emigruoja nė kiek nemažiau žmonių nei nuo diktatoriaus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)