Vienas geriausių pasaulio futbolininkų L. Messi, kuris yra Ispanijos rezidentas mokesčių tikslais, užsitraukė šios šalies institucijų nemalonę, kai jo tėvas 2005 m., prieš futbolininkui tampant pilnamečiu, įsteigė įmones Belize ir Urugvajuje ir už simbolinę sumą perleido joms visas L. Messi įvaizdžio teises. 2007-2009 m. šios įmonės gavo apie 10 mln. eurų pajamų už jaunojo futbolininko vardo naudojimą, tačiau niekur nemokėjo mokesčių, kai gautais pinigais faktiškai naudojosi pats žaidėjas.
Ispanijos mokesčių inspektoriams L. Messi teigė, kad nesugaišo nė akimirkos savo pasirašomų sutarčių skaitymui, viskuo rūpinosi žvaigždės tėvas, o pats futbolininkas tuo metu leisdavo laiką treniruotės, taip bandydamas įrodyti savo nekaltumą. Niekas neabejoja, kad L. Messi mokesčių teisė jo gyvenime pagal skiriamo dėmesio kiekį varžėsi nebent su jo futbolo bucų raištelių spalva. Tačiau tokie argumentai neįtikino mokesčių inspektorių bei prokurorų – teismas liepos 6 d. garsiajam futbolininkui skyrė itin griežtą bausmę – net 21 mėnesį kalėjimo. Tiesa, realios bausmės futbolininkas tikriausiai išvengs, nes pagal ispaniškąją sistemą, nubausti kalėti mažiau nei dvejus metus, bausmę gali vykdyti lygtinai.
L. Messi, nėra vienintelis FC Barcelona futbolininkas susilaukęs dėmesio dėl galimai nesumokėtų mokesčių. Šių metų kovo mėn. Brazilijos teismas pripažino S.S. Neymar kaltu dėl sukčiavimo mokesčių srityje ir įpareigojo sumokėti apie 52,6 mln. JAV dolerių. Šis futbolininkas taip pat naudojo savo kontroliuojamas užsienio įmones, kad į jas nukreiptų pajamas, gaunamas iš futbolo kontraktų ir reklamos sandorių su „Nike“ korporacija. Tokiu būdu S.S. Neymar nesėkmingai siekė išvengti pareigos deklaruoti dalį gaunamų pajamų.
Dar viena FC Barcelona žvaigždė J. Mascherano užsitraukė mokesčių inspektorių nemalonę paaiškėjus, kad dalį pajamų už jo įvaizdžio teisių naudojimą futbolininkas nukreipė į savo kontroliuojamas bendroves Portugalijoje ir JAV. Toks išradingumas kainavo apie 2,5 mln. eurų papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių. Žaidėjas nelabai sėkmingai bandė gintis teigdamas, kad tiesiog pasikliovė įvairių konsultantų patarimais.
Sportininkų bandymai įsteigti įmones užsienio jurisdikcijose patys savaime yra visiškai teisėti ir priimtini – vien dėl to jokių mokestinių pasekmių kilti negali. Tačiau esminė problema – realios veiklos nevykdymas. Tikėtina, kad užsienyje įsteigtos įmonės realiai nevykdė jokios veiklos, įvaizdžio teises įsigijo už mažesnę nei tikroji rinkos kaina, jokių su pajamų uždirbimu susijusių sąnaudų nepatirdavo, neprisiimdavo ir jokios veiklos rizikos.
Tokios priežastys tikriausiai ir leido mokesčių inspektoriams laimėti mokestinius ginčus. Turinio reikalavimai tampa vis svarbesni visų išsivysčiusių šalių mokesčių teisėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomo Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projekto vienas iš esminių aspektų irgi yra kova su realios veiklos nevykdančiomis įmonėmis. Todėl mokesčių mokėtojams reikėtų užtikrinti, kad struktūroje naudojamos bendrovės atitiktų bent turinio reikalavimus – kad jų egzistavimas būtų pagrįstas ekonomine logika, o pagrindinis tikslas nebūtų taupymas nesumokėtų mokesčių sąskaita.
